Technologijų įmonėse dirbantis jaunimas rūpinasi pensija kaip išmano. Pavyzdžiui, Mindaugas 10 metų kaupia antroje pensijų pakopoje.

„Čia kaip investicija į ateitį, padėkosiu sau, kai būsiu senas“, – teigė vilnietis Mindaugas.

Vyras tokiu kaupimu pasitiki ir pinigų judinti nenori, nebent ateitų labai juodos dienos.

„Tai turėtų būti diena X, o ne savo norų įgyvendinimas. Tai turėtų būti kritinė situacija“, – šnekėjo Mindaugas.

Viktoras – taip pat antros pensijų pakopos dalyvis, bet mintys visai kitos.

„Galvoju, kad pats galėčiau geriau investuoti“, – aiškino Viktoras.

Kaupiančiųjų patirtys skiriasi, ką daryti? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visus pasiūlymus sukonkretizavo popieriuje. Siūlo duoti kone dvejus metus laiko apsispręsti.

„Numatome 21 mėnesio laikotarpį, kada žmogus turės nuspręsti, ar nori likti sistemoje ir toliau kaupti, ar nori išeiti“, – pabrėžė I. Ruginienė.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Kas nuspręs išeiti per vadinamąjį langą – nuo 2026 metų sausio iki 2027 metų rugsėjo – galės pasiimti visus savo įmokėtus pinigus ir grąžą, kurią uždirbo.

„Svarbu žinoti, kad „Sodros“ netekimo dalis, kuri iki 2019 metų lydėjo, taip pat valstybinė subsidija grįžta į pirmą pakopą“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Dalis gyventojų jau nekantrauja investuoti kitur.

„Nieko nepirkčiau, investuočiau į akcijas ar kažką panašaus“, – tvirtino pašnekovas.

Bet kai kam tokios laisvės nė nereikia – ketina kaupti ir toliau.

„Aš negalvoju apie tokius dalykus. Ten guli, kaupiasi“, – sakė gyventojas.

Kas po vadinamojo lango liks kaupti, jiems žadamas lankstumas – vieną kartą per gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų pinigų.

„Šie pasiūlymai didina patrauklumą nekaupti. Suteikiamos galimybės kaip nekaupti, kaip pasitraukti, bet kad didintų patį patrauklumą, nematome tų pokyčių“, – šnekėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Ministrė siūlo, kad tie, kurie atsiims dalį santaupų, turės ir susimokėti – 3 procentų administracinį mokestį ir taip prisidėti prie pensijų anuitetų administravimo.

„Jeigu pasiimi pinigus, automatiškai „Sodrai“ kainuoja administruoti daugiau anuitetų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Seimo opozicija jau prognozuoja kaimynų scenarijų. Prieš ketverius metus pusė iš Estijos pensijų fondų pasiimtų lėšų buvo pravalgytos.

„Lėšos buvo nukreipiamos ne užsitikrinimui ilgalaikių pajamų gavimui sulaukus pensijos, bet viskas krypo labiau į vartojimą“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Mindaugas Lingė.

Paskutinė apklausa rodo, kad net keturi iš dešimties kaupiančiųjų norėtų bet kada pasiimti sukauptus pinigus, nesulaukę pensijos. Tačiau ministrė tikina, kad tokių bus gerokai mažiau.

„Mes prognozuojame, kad pasitrauks ne daugiau kaip 20 proc., greičiausiai netgi ir mažiau“, – teigė I. Ruginienė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įspėja, kad Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri patirs demografinį šoką. Per 25 metus darbingo amžiaus žmonių sumažės trečdaliu. Tačiau valdžia dar nori krauti naštą dirbantiesiems.

„Bet kokie atlaisvinimai, varžtų ištraukimai iš sistemos pirmiausia pasitarnaus tam, kad žmonės gaus mažesnes senatvės pensijas“, – aiškino M. Lingė.

Pasibaigus apsisprendimo terminui, pasitraukti iš antros pensijų pakopos be jokių papildomų mokesčių siūloma tik ypatingomis sąlygomis, kurių reikalavo Konstitucinis Teismas: jei žmogus susirgo sunkia liga, neteko darbingumo arba jam nustatytas paliatyvios pagalbos poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Koalicijos partneriams nekyla klausimų dėl ko pribrendo būtent tokia pertvarka.

„Tie siūlymai išreiškia rinkimų pasižadėjimus išeiti iš sistemos“, – sakė Seimo narys (DS-VL) Linas Kukuraitis.

Sulaukusiems pensinio amžiaus siūloma, kaip ir dabar, pinigus atsiimti kaip vienkartinę išmoką arba įsigyti anuitetą. Dabar pensijų anuitetą privalo įsigyti tie, kurie sukaupė 10 tūkst. ir daugiau. Ministrė siūlo ribą didinti.

„Ta riba indeksuosis. Šiai dienai sudarys apie 15 tūkstančių, bet vėliau, gerėjant ekonomikai, riba stumsis į viršų“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Valdžia nori panaikinti pykčius ir dėl automatinio įtraukimo. Vietoje privalomo – savanoriškas kaupimas. „Sodra“ siųstų laiškus su kvietimu prisijungti prie kaupimo.

„Nesimato jokio ekonominio vertinimo ir reformos pasekmių. Daromi didžiuliai pokyčiai ir neatsižvelgiama, kokios bus pasekmės“, – aiškino V. Rūkas.

Tiesa, ministerija nusprendė palikti ir vieną saldainį kaupiantiesiems – valstybės paramą iš biudžeto.

„Klausimas, nes žmonės, kurie nekaupia, kodėl turi per mokesčius prisidėti prie tų, kurie kaupia, jeigu tai savanoriškas dalykas“, – pabrėžė L. Kukuraitis.

Ministerija projektą Vyriausybei žada pristatyti po dviejų savaičių. Po to šis projektas keliaus į Seimą.