Investuoju į pončiaką. Nepasitikiu jokiais bankais. Žulikų gauja.

Apsimoka apsimoka, su visom Ataskaitom ir pasiūlymais dengti valstybes išlaidas is santaupų, gi Ateičiai. Labiausiai Draudybine kas menesi sutartis 15 metu, su 50% rizika, kad gausi 15% daugiau, o is ju dar Imokant susimokėti 10% Valstybei.

O ko jūs stebitės? Juk pandemijos sąstingiui išjudinti gavom 2 mlrd Eu - tai pirmojo būtinumo prekės ir pabrango beveik dvigubai, o tuo pačiu ir mūsų santaupų vertė sumažėjo. Čia tik Vakarų Vokietijoje kancleris Herchardas 1946 m sustabdė ir užantspaudavo pingų spausdinimo mašiną. Taip jis sustabdė hiperinfiliaciją, ir davė postūmį pokario tos šalies Ekonominiam Stebūklui. Suprantama, ir Maršalo planas (žaliavų, o ne prekių tiekimas) irgi padarė savo. Tačiau be Herchardo reformos - nieko nebūtų buvę.

"My eto uže prochodili" - pensijų fondai, draudimas, kitos "investicijos" - tiksliau sukčių šėryklos. Jos paremtos meškeriojimo su pamaitinimu principu - iš pradžių duoda kažkokią grąžą, paskui viską pasisavina ir dingsta, pav. Snoras

indėliai. lt - indėlių palūkanos iki 2.9 proc. Iš ištraukėt, kad nesiekia net 2 proc.?

turi pinigu pirk auksą ir jis niekada nenuvertės o popierius lieka popierium tik jo arba turi arba ne.