Jis siūlo įteisinti vienas plačias viso NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.  

M. Lingė pirmadienį įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis.

„Toks platus tarifų intervalas (...) įgalintų savivaldybes susimodeliuoti mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę). Kartu viršutinės tarifo ribos pakėlimas per reguliacinę mokesčių funkciją galėtų suteikti daugiau svertų savivaldai tvarkytis su apleistomis statybomis“, – nurodė komiteto pirmininkas.

Pasak jo, teisė savivaldybių taryboms nustatyti platų mokesčio intervalą nėra nauja praktika, nes tokia pat tvarka galioja  žemės (0,01-4 proc.), komercinio NT (0,5-3 proc.) ir valstybinės žemės nuomos mokesčiams (0,1-4 proc.).

Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

M. Lingė sako pataisą siūlantis atsižvelgdamas į viešas diskusijas, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos banko poziciją.

Jis taip pat siūlo lengvatinį 0,5 proc. NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms taikyti iki 2031 metų pabaigos. Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

„Įvertinant, kad pajamos iš šio mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus, kartu atsižvelgiant į investicijų į vėjo parkus atsiperkamumo laikotarpį, siūlytina apriboti tokio lengvatinio tarifo taikymą iki 7 metų“, – nurodo M. Lingė.

Lietuvos bankas yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.