- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelių priežiūrai numatytų lėšų neįsisavinimas valstybei praeitais metais atsiėjo apie 400 mln. eurų, sako asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas.
„Praeitais metų dėl 80 mln. eurų neįsisavinimo, ekonomistų paskaičiavimais, kurie daugina 1 eurą iš 5 , valstybė prarado apie 400 mln. eurų lėšų, už kuriuos būtų perkamos medžiagos, įranga, darbo vietos sukurtos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Gradauskas.
Pasak jo, statybų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus buvo prarasta 3 tūkst. darbo vietų.
„Sutinkame, kad reikia daryti tvarkingai, pasižiūrėti, kas yra praeityje labai gerai, tačiau negalime stovėti vietoje. Trys metai yra laikotarpis, per kurį mes labai atsilikome“, – kalbėjo R. Gradauskas.
„Kada premjeras klausia, ar kelininkams trūksta pinigų, sakau, kad netrūksta, nors visą laiką mes prašydavome pinigų. Dabar trys metai mes esame nutilę – kaip galime prašyti lėšų, jeigu jos lieka neįsisavintos“, – pridūrė R. Gradauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas posėdyje teigė, jog 2018 metais buvo nepanaudota 85 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Tuo metų įmonės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa sakė, jog rangovai priversti dirbti ypač sunkiomis sąlygomis, jiems perkeliamos visos rizikos.
„Rangovui perkeliamos visos rizikos ir atsakomybės. Sutartys su LAKD yra vienapusiškos, nėra pasidalijimo rizikomis, absoliučiai viską reikia įvertinti, nežiūrint, kad yra uždėtas labai mažas biudžetas, dėl ko neįvyksta tie pirkimai ir neįvyks ateityje, manau“, – kalbėjo J. Aleksa.
Jis taip pat pateikė pavyzdį, kai, pasak jo, dėl tariamai rangovo pavėluotų atlikti darbų buvo apskaičiuoti didesni delspinigiai nei paties projekto vertė.
„Tai žvėriškos sąlygos ir jos mums riša rankas. Mes kiekvieną dieną mąstome, iš kur nusipirkti skaldos, iš kur gauti kuro. Yra treti metai, kada rangovai dirba su dideliu nuostoliu. Projektavimo terminai nerealūs. Realiai (darbai - ELTA) užtrunka 7 mėnesius, mums yra sąlygos 5 mėnesiai“, – teigė J. Aleksa.
Jo teigimu, rangovai yra priversti dirbti nuostolingai.
Tuo metu LAKD vadovas V. Andrejevas sakė, kad projekto autorinė priežiūra priklauso rangovui, o LAKD, pasak jo, negali atsakinėti, ką reikia suprojektuoti.
„Projekto autorinė priežiūra priklauso konkrečiam subjektui. LAKD negali atsakinėti už kitą subjektą, ką reikėtų suprojektuoti ar ką reikėtų padaryti. Dėl to nereikėtų suabsoliutinti, kad LAKD privalo pasakyti, kokį sprendimą priimti“, – sakė V. Andrejevas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse8
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau18
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...