Kaip BNS sakė ministras Giedrius Surplys, menkių kvota mažės 15 proc., strimelių – 25,7 proc., o šprotų – didės 3 proc. Lietuva siekė strimelių kvotą mažinti 20 proc., o šprotų – didinti bent 6 proc. Sumažinta menkių kvota tenkina Lietuvą.

„Bendrai kvotos mažėja, nes Baltijos jūroje žuvų ištekliai menksta, mokslininkų rekomendacijos yra griežtos, kad žvejoti reikia mažiau“,– BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras.

Anot ministro, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje taip pat sutarta, kad vieną mėnesį per metus – liepą negalima žvejoti menkių.

„Europos Komisijos (EK) pasiūlymas buvo reglamentu įtvirtinti, kad negalima žvejoti du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Mums pavyko tą terminą sutrumpinti iki liepos mėnesio“,– kalbėjo ministras.

Anot jo, už liepos mėnesį kompensacijos nebus mokamos, tačiau jei šalis įvestų papildomą nacionalinį draudimą, žvejams, nežvejojantiems menkių birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kompensacijos iš ES fondo galės būti mokamos.

Taryboje, ministro teigimu, taip pat diskutuota dėl būsimos finansinės perspektyvos, administracinės naštos mažinimo, daugiau galių suteikimo valstybėms narėms bei aplinkosaugos ambicijas bendroje žemės ūkio politikoje.

EK numato, kad ne mažiau kaip 30 proc. visų ES paramos lėšų turi būti skirtos aplinkosaugai. 

„Mes esame ambicinga šalis, bet bijome, kad ambicijoms nėra numatytas tinkamas finansavimas ir galime neturėti resursų, turint omeny mūsų mažesnes tiesiogines išmokas, bendrai finansavimą, galime nesugebėti pasiekti tų ambicingų tikslų“, – BNS sakė ministras.

Ministrai diskutavo ir dėl kompensacijų nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nukentėjusiems ūkininkams. Pasak G. Surplio, sprendimų galima tikėtis gruodį.