„Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų šis 2024 metų biudžetas leis žmonėms realiai pajusti ekonomikos augimą“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,9 proc., valdžios skola – 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžete buvo projektuojamas 4,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių šiemet jis turėtų sudaryti apie 2 procentus. Šiemet biudžeto pajamos yra didesnės nei prognozuota, nes verslas ne taip aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus, o išlaidos yra mažesnės, nes panaudota tik dalis energetikos kainų kompensavimui numatytų lėšų.

G. Skaistės teigimu, taip pat siūloma penkeriems metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas, galiojančias iki 2023 pabaigos, – investicijų projektams ir kino filmų gamybai.

„Šie du sprendimai darys įtaką jau nebe 2024 metų valstybės biudžeto pajamoms, kadangi pelno mokestis mokamas už praėjusius metus, todėl jie darys įtaką 2025 metų valstybės biudžeto pajamoms“, – sakė ministrė.

Tuo metu kai kurie anksčiau priimti sprendimai irgi turės įtakos 2024 metų pajamoms: bankų solidarumo įnašas, dėl kurio 2024 metais numatoma gauti 280 mln. eurų pajamų, trimetis akcizų planas – 43 mln. eurų ir Žaliųjų akcizų įstatymas – 63 mln. eurų.

„Bendrai dėl šių trijų sprendimų – 386 mln. eurų pajamų 2024 metų biudžetams“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, perskirstymas per biudžetą šiemet buvo 32,1 proc. BVP, o 2024 metais prognozuojama 33 proc. BVP.

2024 metų biudžeto projektas numato, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio augs 39,1 proc. iki 6,647 mlrd. eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 16,9 proc. iki 2,87 mlrd. eurų, iš akcizų – 10,9 proc. iki 1,86 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 10,6 proc. iki 1,811 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos ir kitų finansinės paramos lėšos augs 14,6 proc. iki 2,487 mlrd. eurų.

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų.

 

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų, tam skirta 241,2 mln. eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos.

Daugiau kaip 688 mln. eurų numatyta kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių ir kitų pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų atlyginimams didinti.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti numatyta per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, šalpos pensijoms, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensavimui didinti. Taip pat papildomai numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų.

 

Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.

Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.

2024 metais planuojama investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių per 1 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai. Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, 467 mln. eurų – į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, 178 mln. eurų – į sveikatos paslaugas, 200 mln. eurų – ieškančių darbo ir socialinių paslaugų kokybės gerinimui.

538 mln. eurų numatyta geležinkelių pritaikymui kariniam judumui bei geležinkelių ir automobilių keliams.

Be to, 715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai. Dar 130,5 mln. eurų keliams numatyta iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.

Vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų.

 

Taip pat augs savivaldybių pajamos – jos sieks 5,83 mlrd. eurų ir bus 16 proc. didesnės nei 2023 metais. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.

Paramai Ukrainai numatoma 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat pritarė kitų metų „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo biudžetų projektams

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei laukiama šiemet. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.  Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

Šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų).

Tikslinių kompensacijų bazė didės iki 165 eurų. Dėl to didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus.

 

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet.

Biudžeto augimą lėmė didesnė privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos suma, kuri didėjo 17,7 proc. iki 2,373 mlrd. eurų. PSD įmokų didėjimą labiausiai lėmė prognozuojami šalies vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios mėnesinės algos pokyčiai.

Valstybės įmokų suma už jos draudžiamus asmenis augs 14,7 proc. iki 898,5 mln. eurų. Valstybės biudžeto dotacijos į PSDF už deleguotas funkcijas sieks 167,3 mln. eurų, kitos pajamos - 22,3 mln. eurų.

Naujame PSDF biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms auga 266,2 mln. eurų iki 2,415 mlrd. eurų – gyventojams už šią sumą bus suteikta gydymo bei reabilitacijos paslaugų gydymo įstaigose.

Kitąmet didžiausias išlaidų didėjimas suplanuotas sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

 

Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, jų nuomai, ortopedinėms priemonėms bei labai retų ligų gydymui išlaidos didėja 62 mln. eurų iki 634 mln. eurų.

Kitąmet didžiausias išlaidų didėjimas suplanuotas sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, tokioms kaip prevencinės programos, vakcinacija ir donorystė, apmokėti. Augimas sieks 24,4 proc. iki 204 mln. eurų. Iš viso minėtų paslaugų ir programų išlaidos didės 306,2 mln. eurų, kurie bus skirti medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui ir papildomoms gydymo paslaugoms apmokėti.

Didėja finansavimas ir greitajai medicinos pagalbai – papildomai skiriama daugiau negu 12 mln. eurų, kurie bus nukreipti naujų brigadų plėtrai bei naujos įstaigos darbo užmokesčio augimui.

2024 metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas. Fondo išlaidos bus 3,5 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei šiemet, iš jų 2,6 mln. eurų planuojama išmokėti pensijų anuitetų gavėjams – 45 proc. daugiau.

Švietimui kitąmet numatyta 3,8 mlrd. eurų – 540 mln. eurų daugiau

Švietimui kitąmet numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.

Tokius skaičius per Vyriausybės posėdį ketvirtadienį paskelbė kitų metų biudžeto projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Švietimui išties skirtas didelis prioritetas, švietimo susitarimo įgyvendinimui skiriama beveik 400 mln. eurų, jei žvelgiant į darbo užmokesčio augimą, mokytojų ir dėstytojų darbo užmokesčio augimui skiriama didžiausia dalis viso paketo“, – per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio sakė G. Skaistė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, nacionalinio švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai bus skirta per 387 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – numatyta mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos.

 

Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiąjam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui  bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms. 

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 324 mln. eurų. 

Lėšos švietimui auga maždaug beveik 150 mln. eurų daugiau nei tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, finansų ministrė paaiškino, kad šios lėšos yra „pagal funkcinį suskirstymą ten patenka daugiau dalykų, tam tikri krašto apsaugos asignavimai, kurie yra skirti mokymams ir kitiems dalykams“.

Į klausimą, ar Vyriausybei pristačius biudžeto projektą padėtas taškas derybose dėl didesnių atlyginimų mokytojams, nes daugiau lėšų numatyta kitąmet nebus, ministrė pažymėjo, kad biudžetą tvirtina Seimas, bet galimybių keisti projektą nėra daug.

„Tai yra Vyriausybės pasiūlytas projektas, Seimas dar turės tarti savo žodį, man turbūt raudona linija šitam biudžete yra deficito linija 2,9 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP), kadangi tai Mastrichto kriterijus, kurį turėtumėm atitikti, kitaip lauktų sankcijos. Jei Seimas turės pasiūlymų didinti išlaidas vienoje srityje, natūralu, kad tam tikros diskrecinės priemonės kitoje srityje turės mažėti“, – pažymėjo G. Skaistė.

Ji taip pat teigė, kad pakeitimams „erdvės nėra daug“, nes dauguma socialinių išmokų, kurios sudaro didžiąją biudžeto išlaidų dalį, yra indeksuojamos pagal įstatymą.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos.

Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos.