Dar net Seimo nepatvirtintas, bet patikslintas pagal naujos Vyriausybės priimtus sprendimus, Lietuvos 2021-ųjų biudžeto projektas buvo pateiktas įvertinti Europos Komisijai ir Euro grupei.

Didesnis deficitas

2021 m. biudžete numatyta iš viso daugiau nei 18 mlrd. eurų išlaidų, iš kurių didžiausia dalis – daugiau nei 4,7 mlrd. eurų – skirta socialinei apsaugai. Ekonomikai atiteks apie 3,5 mlrd. eurų, švietimui – daugiau nei 2,8 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – apie 1,2 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc., iki 358 mln. eurų. Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms ir nukentėjus savivaldybių biudžetų pajamų surinkimui, kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos kompensuoti 2020 m. negautas pajamas. Taip pat savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ir stiprėjant neigiamai pandemijos įtakai, numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc., tačiau kitų metų antrąjį ketvirtį tikėtinas ekonominio aktyvumo didėjimas, tad per visus 2021-uosius ji galėtų augti 2,8 proc.

Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2 proc. dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis.

Valstybės kontrolė prognozuoja, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skola sieks 47,2 proc. BVP, o kitąmet augs toliau ir sudarys 50,7 proc.

Dėmesys – COVID-19

Kitąmet daugiau nei 1,08 mlrd. eurų suplanuota skirti COVID-19 pandemijos neigiamiems padariniams valdyti: apie 573 mln. eurų – ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo; apie 230 mln. eurų – įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui ir kitai verslo paramai; apie 65 mln. eurų – COVID-19 vakcinai įsigyti; apie 45 mln. eurų – Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidoms padengti, užtikrinant medikų priemokas; apie 80 mln. eurų – gydymo ir medicinos įrangai įsigyti, laboratoriniams tyrimams ir kt.; apie 90 mln. eurų – kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais ir kt.

Kitąmet daugiau nei 1,08 mlrd. eurų suplanuota skirti COVID-19 pandemijos neigiamiems padariniams valdyti.

"Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis. Įprastai galėtume kalbėti apie pajamų, išlaidų ir deficito eilutes, bandyti racionalizuoti vienus ar kitus skaičius, ginčytis dėl užmojų ir galimybių. Tačiau šį kartą esame priversti tai pamiršti ir kalbėti apie kur kas reikšmingesnius dalykus. Priimtas biudžetas išsiskiria kova su pandemija ir jos padariniais, kokių dar nesame matę. Šiam tikslui skiriame milijardą eurų, kuris garantuos vakcinos nuo COVID-19 pirkimą, verslo ir darbo vietų išsaugojimą, medicinos įrangos ir tyrimų išlaidų sumažinimą, priemokas medikams ir kitiems kasdien sunkiai dirbantiems. Lietuvos žmonių sveikata yra mūsų prioritetas, todėl dedame visas pastangas, kad artimiausiu metu realybė, kurioje gyvename dabar, pasikeistų į gera", – komentavo Ingrida Šimonytė.

Didės algos ir pensijos

Pensijoms didinti 2021 m. biudžete skiriama apie 353 mln. eurų. Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 38 eurais (nuo 377 iki 415 eurų), o turintiesiems būtinąjį stažą padidės apie 40 eurų (nuo 399,4 iki 440 eurų).

Socialinės paramos išmokoms ir valstybinėms pensijoms indeksuoti papildomai numatyta 29 mln. eurų. Darbuotojams minimalus mėnesinis uždarbis iki mokesčių padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų).

Nuo 60 iki 70 eurų didės ir vaiko pinigai, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta 63 mln. eurų.

"Priimtame kitų metų biudžete, be lėšų, skirtų kovai su pandemijos iššūkiais, didėja minimalus mėnesinis atlygis, numatytos lėšos pensijoms indeksuoti, to buvusioji Vyriausybė nesugebėjo įtraukti į biudžetą, didėja vaiko pinigai, minimalus mėnesinis darbo užmokestis, žymiai didėja pensijos, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Taip pat biudžete suplanuotos išlaidos yra optimalios, turint omenyje, kad pagrindinis dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijai suvaldyti, tą tikimės per ateinantį pusmetį padaryti. Jei situacija nesistabilizuos taip, kaip prognozuojama, pavasario Seimo sesijoje bus galima patikslinti koronavirusui skiriamas išlaidas, tačiau kol kas į šį scenarijų nesikoncentruojame."

Prezidentas biudžetą patvirtino su perspėjimu

Prezidentas Gitanas Nausėda gruodžio 29-ąją pasirašė Seime priimtą 2021 m. biudžetą ir susijusius įstatymus.

"Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis", – teigė Prezidentas, akcentuodamas, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl ES lėšų panaudojimo, būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo.

Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą.

Didžiausias finansavimo pokytis 2021 m. fiksuojamas socialinės apsaugos srityje, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų gerove. Vien pensijoms didinti kitais metais skiriama apie 353 mln. eurų daugiau nei 2020-aisiais. Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 377 iki 415 eurų. Prezidento nuomone, net ir pandemijos akivaizdoje būtina siekti strateginio tikslo sumažinti nepriimtinai didelį pensininkų skurdą ir taip siekti didesnio teisingumo.

"Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę", – sakė Prezidentas, teigiamu pokyčiu laikantis ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus bei kitas socialines išlaidas.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2021 m. biudžete skiriamas didesnis dėmesys šalies regionams. Vis dėlto, pasak Prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmaniuosius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių. Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį.

Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių Prezidento įvardytų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo.