Išskirtinis automobilių uostas

Pirmiausia, tiek Klaipėda, tiek Cuxhavenas yra valstybės valdomi uostai. Tik Klaipėda priklauso Susisiekimo ministerijai, o Cuxhavenas – Žemutinės Saksonijos žemei. Tai vienas iš retesnių atvejų, kai Vokietijos uostas nėra municipalinis, tai yra priklauso savivaldai.

Didžiausias skirtumas yra tai, kad visas Cuxhaveno uostas išnuomotas vienam privačiam operatoriui. Klaipėdos uoste privačių krovos kompanijų yra beveik 20.

Didžiulis skirtumas ir tarp krovos. Kai Klaipėdos uostas krauna per 38 mln. tonų krovinių per metus, Cuxhavenas jų skaičiuoja beveik 10 kartų mažiau. Bet šio Vokietijos uosto įspūdingiausias rodiklis yra apie 400 tūkst. lengvųjų automobilių krova per metus. Iš Cuxhaveno vokiški automobiliai – apie 300 tūkst. vienetų per metus keliauja į Didžiąją Britaniją, Švediją, Norvegiją, o iš kitų šalių, pagrinde Anglijos, atplukdoma apie 100 tūkst. vienetų. Cuxhavenas – pagrindinis Vokietijos tautos automobilio „Volkswagen“ eksporto uostas.

Vienas didžiausių automobilių gabentojų yra Danijos kompanijos DFDS aptarnaujamos keltų linijos iš Cuxhaveno į Imingemą ir Southemptoną. Cuxhavenas Šiaurės jūroje, panašiai kaip Klaipėda – Baltijos jūroje yra svarbūs, netgi atraminiai DFDS kompanijos keltų uostai.

Prie pat Šiaurės jūros esantis Cuxhavenas ypač patogus jūrų keltų laivybai. Iš jo eina keltų ir kitos laivybos linijos ne tik į Angliją, bet ir į Norvegiją, Švediją, Daniją. Ypač palanki linija pagal visą Norvegijos vakarinę pakrantę. Pradėta kaip Norvegijos vidaus aprūpinimo linija ir finansuota šios šalies vyriausybės, ji tarpo tarptautine, nes laivai užsuka į Olandijos ir Vokietijos Cuxhaveno uostą. Linijoje plaukioja du suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi laivai.

Jėgainės keliauja į Klaipėdą

Klaipėda ir Cuxhavenas yra prie skirtingų jūrų, su skirtingomis oro ir netgi laivybos sąlygomis – ten nuolatiniai potvyniai ir atoslūgiai, ko pas mus nėra. Bet šio uosto operatoriaus „CWH & Cuxport“ atstovas Rolandas Schneideris surado bent keltą bendradarbiavimo tarp Klaipėdos ir Cuxhaveno uostų pavyzdžių. Ir juos sieja vėjo jėgainės.

Jis prisiminė atvejį, kaip iš Vokietijos buvo surenkamos senesnės modifikacijos vėjo jėgainės, kaupiamos Cuxhaveno uoste. Iš ten pakrautos ir laivu išgabentos į Klaipėdą, o iš ten geležinkeliais į Kazahstaną.

Buvo prisiminta ir kita bendradarbiavimo logistikos schema. Ir Anglijos sunkiasvoriai kroviniai DFDS keltais atgabenti į Cuxhaveną. Čia pakrauti ant baržų ir Kylio kanalu, kuris prasideda netoli nuo Cuxhaveno esančiame Brunsbiutelyje nugabenti į Kylį. Ten pakrauti į DFDS ketus ir išgabenti į Klaipėdą.

Bendrai Cuxhavenas yra laikomas Vokietijos vėjo jėgainių sostine. Čia netgi įrengtas specializuotas vėjo jėgainių krovos terminalas, veikia vėjo jėgainių korpusų arba stovų gamykla. Šalia to terminalo statoma kompanijos „Siemens“ gamykla, kuri gamins vėjo jėgainių detales.

Specialiame vėjo jėgainių terminale sumontuotas 600 tonų keliamosios galios kranas. Jo pagalba vėjo jėgainės kraunamos į baržas ir plukdomos į Šiaurės jūrą. Stebina Šiaurės jūros Vokietijos dalies jūrlapis, kur pavaizduoti vėjo jėgainių parkai. Šiaurės jūra tarsi nusėta vėjo jėgainių parkais. Iš jų į krantą nutiesti trys energiją surenkantys jėgos kabeliai.

Neatsitiktinai Cuxhavene stovi tiek vėjo jėgainių montavimo, tiek jų aptarnavimo laivas. Yra ir netgi specializuotų laivų, kurie skirti surinkti šiukšlėms iš vėjo jėgainių platformų, kur nuolat gyvena ir dirba žmonės.

Jei Lietuva aktyviau imtųsi statyti vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje visai įmanoma, kad ryšys su Cuxhaveno uostu dar padidėtu. Į Klaipėdą galėtų būti gabenami naujos kartos vėjo jėgainės, kurių mentės ilgis net 78 metrai.

Plukdo krovinius ir iš Klaipėdos

Dar didesnį sąryšį su Klaipėdos uostu turi Šiaurės jūroje sunkiasvorius krovinius gabenanti, vilkikus, baržas, vėjo jėgainių statybos laivus turinti, kai kuriuos nuomojanti laivybos kompanija „Otto Wulf & Co“. Kompanija registruota Cuxhaveno uoste. Klaipėdoje esančioje bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“ buvo statytas jos vėjo jėgainių statybos ir aptarnavimo laivas „Windlift1“, kuris išnuomotas.

„Otto Wulf & Co“ vykdantysis direktorius Andreas Wulfas teigė, kad užsakyti statyti ir daugiau laivų Klaipėdoje, bet pastaruoju metu Lenkijoje esančios laivų statyklos siūlo palankesnes kainas.

A.Wulfas didžiavosi, kad jų kompanija gabeno itin didelio pajėgumo 7 megavatų jūrų jėgainių dalis, kurių didžiausios svoris buvo 1200 tonų. Vienos tokio jėgainės pakanka aprūpinti visus metus 24 tūkst. namų. Jos sumontavimas jūroje be kabelio trunka 3,5-4 paras.

A.Wulfas teigė, kad jų kompanija netgi turi specializuotą laivą „Kugelbake“ vėjo jėgainių detalėms ir kitiems sunkiems kroviniams gabenti. Į jį kroviniai įvežami, nes pakelti didžiulio svorio krovinius neįmanoma. Anot A.Wulfas, šis laivas galėtų atplaukti ir į Klaipėdą, jei čia būtų pradėtos gaminti didelės vėjo jėgainių dalys.

Taip pat A.Wulfas prisiminė ir 2750 tonų svorio detalę, kurią jų kompanija barža išgabeno iš Klaipėdos „Vakarų laivų gamyklos“. O didžiausia detalė, kurią gabeno jų kompanija buvo 3800 tonų. Tokio svorio pramonės įrenginys iš Vokietijos buvo išgabentas į Nigeriją.

A.Wulfas minėjo, kad jų kompanija yra patenkinta laivo „Windlift1“ darbus, nors jo statyba ir vyko sunkiai. Vėjo jėgainės Vokietijoje vystomos sparčiai, valstybės politika tuo požiūriu yra palanki, nes Vokietija stengiasi didinti vėjo jėgainių parkus ir mažinti atominės energetikos naudojimą.

„Naujo vėjo jėgainių parko pastatymas jūroje kainuoja apie 1,8 mlrd. eurų, o tokio pat pajėgumo branduolinės elektros uždarymo kaina apie 2,5 mlrd. eurų. Todėl vėjo jėgainių parkai turi ateitį. Juo labiau, kad elektros energija Vokietijos jūros jėgainių parke yra 7,5 euro cento už kilovatvalandę“, – teigė A.Wulfas.