Šiuo metu devyniose šalyse prie Baltijos jūros yra 52 jūros uostai. Iš jų 15 stambių, kur metinė krova siekia per 10 mln. tonų.

Baltijos jūros uostai

Daugiausiai jūrų uostų prie Baltijos jūros turi Švedija – apie 40. Dauguma uostų vidutiniai arba maži. Geteborgas, Malmė ir Treleborgas yra laikomi stambiais uostais. Kiekvieno jų metinė krova per 10 mln. tonų.

Danija turi apie 30 jūrų prekybos uostų. Bet dauguma jų nedideli. Į didžiųjų uostų kategoriją patenka vienintelis Kopenhagos uostas. Suomijoje yra 22 jūrų prekybos uostai. Iš jų didieji, kraunantys per 10 mln. tonų – Helsinkis, Hamina-Kotka ir Skoldvikas.

Estija turi net 16 uostų. Iš jų didelis vienintelis Talino uostas, kuris jungia net kelis uostus. Jei nebūtų jungtinio Talino uostų iš Estijos į didžiųjų kategoriją greičiausiai patektų vienintelis Mugos uostas.

Latvija turi 10 uostų, kurie pritaikyti krauti jūros krovinius. Iš jų didieji uostai tik Ryga ir Ventspilis. Liepoja laikomas vidutinioku, kiti 7 – maži uostai.

Įdomu tai, kad Latvija ir Estija pagal uostų kiekį prie Baltijos jūros lenkia ir Vokietiją (7 uostai, iš jų du stambūs – Liubekas ir Rostokas), ir Rusiją (6 uostai, iš jų 4 stambūs  - Ust Luga, Sankt Peterburgas, Primorskas ir Kaliningradas). Panašų kiekį jūrų uostų turi ir Lenkija. Iš jų stambus vienintelis Gdanskas.

Lietuva prie Baltijos jūros turinti trumpiausią pakrantės liniją turi ir mažiausiai uostų – vieną vidutinį (Būtingė) ir vieną stambų (Klaipėda).

Klaipėda – šešta prie Baltijos

Bendra visų Baltijos uostų krova per metus siekia apie 871 mln. tonų. Per dešimtmetį Baltijos uostų krova nuolat augo – po 2-3 procentus kasmet. Tarp Baltijos uostų labiausiai augimo tempus didino Ust Lugos, Rygos, Klaipėdos ir Gdansko uostai.

Pagal 2014 metų rezultatus didžiausių uostų viržuje buvo trys Rusijos uostai – Ust Luga (75,7 mln. tonų), Sankt Peterburgas (61,2 mln. tonų) ir Primorskas (53,7 mln. tonų). Ketvirtas Rygos uostas – 41,1 mln. tonų.

O kur Klaipėda? Garbingoje šeštoje vietoje. Po Švedijos aprūpinimo uosto Geteborgo, kurio krova pernai sikė 37,1 mln. tonų. Priminsime, kad Klaipėda pernai krovė 36,4 mln. tonų. Septintoje vietoje tarp Baltijos uostų – Lenkijos Gdanskas. Jis pernai krovė 32,3 mln. tonų. Tai buvo didžiausia šio uosto krova jo istorijoje. 2008 metais šis uostas krovė 17,7 mln. tonų.

Aštuntoje vietoje buvo jungtinis Talino uostas (28,3 mln. tonų), devintas – Ventspilis (26,3 mln. tonų).

Konteinerių krovos lyderiai

Tarp atskirų krovinių rūšių per porą dešimtmečių labiausiai kilo konteinerių krova. Iki 2009 metų konteinerių krovos augimas būdavo vidutiniškai apie 8,3 proc., po 2009-ųjų – apie 7,6 proc.

Šiais metais konteinerių krovos augimas visame Baltijos jūros regione, o ypač rytinėje jos dalyje yra smarkiai smukęs. Tai lėmė Rusijos ekonomikos kritimas, pablogėję ES ir Rusijos santykiai.

Pagal 2014 metų konteinerių krovos rezultatus didžiausiu Baltijos jūros uostu buvo Sankt Peterburgas (2,37 mln. TEU), antras – Gdanskas (1,21 mln. TEU), trečia Gdynė – (849 tūkst. TEU), ketvirtas – Švedijos Geteborgas (837 mln. TEU), penktas – Suomijos Hamina- Kotka (574 tūkst. TEU), šešta – Klaipėda (450 tūkst. TEU), septintas - Helsinkis (401 tūkst. TEU),  aštunta Ryga – 367 tūkst. TEU.

Šiemet situacija jau bus pakitusi, nes, tarkim, Rygos uostas pagal konteinerių krovą sugebėjo aplenkti Klaipėdą. Klaipėdos uoste konteinerių krovos kritimas šiemet siekia apie 18 proc., Rygos uoste jis svyruoja ties praėjusių metų riba.

ES ekspertai prognozuoja, kad nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos rytinės Baltijos jūros regione, blogėjančių santykių su Rusija, ekonomikos augimas, o tuo pačiu ir uostų krovos kilimas iki 2020 metų didžiausias gali būti Lietuvoje ir Latvijoje. Tiesa, Latvijoje tuo atveju, jei ji neprarastų Rusijos strateginių krovinių, kaip anglys. Kitą regione labiausiai augančių ekonomikų grupę sudaro Lenkija ir Estija. Tačiau Estijos uostų veikla yra labai priklausoma nuo Rusijos krovinių ir Suomijos ekonomikos. Pastarosios augimas regione prognozuojamas vienas mažiausių.