Klaipėdos pramonininkų asociacijai - 15 metų

Šį savaitgalį Klaipėdos pramonininkų asociacija iškilmingai paminės 15 metų sukaktį.

1990 metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, buvo oficialiai įregistruoti šios savarankiškos ir savanoriškos visuomeninės organizacijos įstatai. Naujoji asociacija suvienijo stambiąsias uostamiesčio įmones, pageidavusias aktyviau prisidėti prie šalies pramonės reformavimo, integracijos į tarptautines rinkas ir kitų pažangaus verslo ugdymo procesų.

Pagrindinis šios asociacijos tikslas nepakito iki šių dienų. Atsižvelgdama į šioje struktūroje susivienijusių įmonių poreikius ir pageidavimus, ji atstovauja asociacijos narių interesams Lietuvos valstybinėse institucijose, tarptautinėse organizacijose, Klaipėdos apskrities administracijoje ir uostamiesčio savivaldybėje, sudaro sąlygas glaudesniam įmonių tarpusavio ekonominiam bendradarbiavimui.

Šiuo metu stambiausios šalyje regioninės pramonininkų asociacijos nariai yra 69 Klaipėdos krašto valstybinio ir privataus kapitalo įmonės, bendrovės, bankai ir kitos organizacijos. Jose dirba apie 16 tūkstančių žmonių, o bendra finansinė apyvarta 2004 metais viršijo 2,2 milijardo litų. Šalies ir užsienio rinkoje sėkmingai dirba akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statykla, „Dilikas“, „Geonafta“, „Klaipėdos vanduo“, „Konsolė“, „Klaipėdos mediena“, „Klaipėdos kartonas“ ir kitos įmonės. Dauguma asociacijos narių dalykiškai bendradarbiauja su verslo partneriais iš Europos Sąjungos, NVS ir kitų pasaulio šalių.

Klaipėdos pramonininkų asociacija yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos narė. Todėl jos interesams Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir kitose valdžios struktūrose atstovauja LPK, pasitelkdama patyrusius įvairių profesijų ir sričių specialistus, sugebančius oponuoti naujų teisės aktų kūrėjams ir pataisų iniciatoriams.

Per solidžius tarpininkus asociacijai pavyksta apsaugoti savo narius nuo tokių įstatymų kūrėjų sprendimų, kurie pablogintų verslo plėtojimo sąlygas.

Asociacijos veiklos metraštyje – daug reikšmingų ir naudingų renginių. Tradiciniai tapo įmonių vadovų susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariais, valstybinių institucijų vadovais, partijų ir kitų visuomeninių organizacijų lyderiais.

Tarybos posėdžiuose sprendžiamos verslininkams aktualios vietinės reikšmės problemos, neretai rengiamos asociacijos narių išvykos į kitus Lietuvos miestus, įmones, organizacijas.

Per 15 metų pasikeitė dalis asociacijos tarybos narių. Per šį laikotarpį asociacijai vadovavo Petras Kravtas, Martinas Gusiatinas, Gintaras Valančius, Rimandas Stonys, Valdas Trinkūnas. Prieš metus jos prezidentu išrinktas Kęstutis Linkus.

Sukakties išvakarėse dabartinio asociacijos prezidento Kęstučio Linkaus paprašėme atsakyti į keletą klausimų.

-Ar pavyko prieš penkiolika metų grupės iniciatyvių įmonių vadovų sumanytas pramonininkų asociacijos steigimas?

- Tai buvo įžvalgūs žmonės, nes pramonininkus suvienijusi asociacija pasitarnavo labai svarbiems tikslams. Kur kitur, jei ne asociacijoje, įmonių vadovai galėjo rasti galimybę geriau susipažinti su panašaus arba skirtingo verslo įmonių vadovais, vėliau tapusiais verslo partneriais, arba, tarkime, bankininkais, valstybinių institucijų vadovais ir atstovais. Bendruose asociacijos renginiuose jie, galima sakyti, artimai susidraugavo, įgijo naujos patirties, naudingų ryšių ir papildomų žinių.

Penkiolikmečio proga malonu prisiminti kai kuriuos iniciatyvinės grupės narius - asociacijos steigėjus. Tai Valdas Trinkūnas, Jurgis Aušra, Audrius Pauža, Gintaras Valančius, Julė Stankienė, Vytautas Kučinskas, vadovaujantys bendrovėms „Kretingos grūdai“, „Klaipėdos nafta“, „Krovinių terminalui“, „Vilkė“, „Julvija“, „Perdanga.

Suvienytomis pastangomis galima buvo daugiau padaryti ir sprendžiant bendras, visiems asociacijos nariams aktualias problemas. Prieš keletą metų mums buvo naudinga asociacijos sudaryta keturšalė sutartis su Klaipėdos apskrities administracija, miesto savivaldybe ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Dalykiškuose susitikimuose buvo reguliariai aptariami svarbūs regiono vystymo klausimai. Ir dabar, rengdama svarbių nutarimų projektus, Aapskrities administracija, miesto taryba atsižvelgia į pramonininkų asociacijos nuomonę. Šių institucijų vadovai – asociacijos renginių dalyviai.

Kita vertus, nė viena miesto šventė, stambesnis renginys, paramos akcija nelieka be asociacijos narių dėmesio. Prie jų finansavimo visados prisideda Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija (valdybos pirmininkas Antanas Bosas), Klaipėdos jūrų krovos kompanija KLASCO (valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys), „Limarko“ laivininkystės kompanija (prezidentas Vytautas Lygnugaris), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ (generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis), AB „Lisco Baltic Service“ (prezidentas Artūras Gedgaudas), AB „Klaipėdos baldai“ ( generalinis direktorius Eimantas Jankauskas) ir daugelis kitų įmonių.

-Aktyvi asociacijos veikla paskatino jos autoritetą pripažinti net aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus. Jei gerai pamenu, su jos tarybos nariais buvo susitikęs Prezidentas Algirdas Brazauskas, Lietuvos Vyriausybės vadovai, ministrai.

-Tiesa. Per tuos metus asociacijoje lankėsi daug Lietuvos Seimo narių, politikų, partijų lyderių, teisėsaugos, finansų ir kitų institucijų vadovų, kurių vizitai įvykusių susitikimų dalyviams davė daug abipusės naudos. Ne mažiau prasmingos buvo išvykos į Vilniaus savivaldybę, Vilniaus universitetą, Druskininkų kurortą, asociacijos narių valdomas įmones, pažintis su darbo organizavimo ypatumais ir technologiniais procesais, tradicinės naujametės vakaronės.

- Penkiolikos metų darbo ataskaita būtų ilga ir nuobodi. Gal prisiminkime pastaruosius esminius veiklos epizodus, kai Jūs stojote prie asociacijos vairo.

- Atsižvelgdami į Lietuvos pramonininkų konfederacijos darbo patirtį, mes iš asociacijos narių sudarėme šakinius komitetus, kurie nagrinėja ekonomikos, finansų, mokesčių ir tarifų, teisės, muitinės procedūrų, energetikos, darbo santykių, visuomeninių ryšių ir kitus klausimus, rengia verslo misijas ir išvykas, konkursus. Praėjusiais metais lankėmės Mažeikiuose, susitikome su miesto savivaldybės vadovais, apžiūrėjome keletą įmonių, pabuvojome Jonavoje, AB „Achemos koncernas“. Šios išvykos davė nemažai pažintinės naudos jų dalyviams.

Penkių įmonių vadovai buvo nominuoti „Profesijos riterio“ titulais. Jų nusipelnė UAB „Julvija“ ir „Kertė“ direktorės Julė Stankienė ir Regina Ivanovienė, akcinių bendrovių „Baltijos“ laivų statykla, „Mažeikių Varduva“, „Klaipėdos baldai“ generaliniai direktoriai Viktoras Stulpinas, Kęstutis Bartkevičius, Eimantas Jankauskas. Sėkmingiausiai dirbančios įmonės nominacija įteikta AB Vakarų laivų gamyklai, o geriausio (populiariausio) vadovo – leidyklos –spaustuvės savininkui Sauliui Jokužiui. AB „Limarko“apdovanota Klaipėdos apskrities administracijos garbės ženklu, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ miesto savivaldybės garbės raštu.

Šiemet asociacija surengė susitikimą su Lietuvos finansų ministru, balandžio mėnesį tarybos posėdyje, įvykusiame Šilutės rajono Ventės rage, kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Bronislovu Lubiu ir konfederacijos departamentų vadovais buvo aptarta nauja šalies mokesčių politika ir galimos jos pasekmės verslui, diskutuota apie Europos Sąjungos struktūrinių ir Ūkio ministerijos paramos fondų verslui panaudojimą, kritikuoti Lietuvos įstatymų leidėjai, dažnokai ignoruojantys ES teisės aktus. Pasikeista nuomonėmis apie galimą pramonininkų verslo misiją į pasaulinę parodą Japonijos Nagojos mieste.

-Kas dalyvaus penkiolikmečio iškilmėse?

- Asociacijos narių – įmonių, Klaipėdos apskrities ir miesto, valstybinių įstaigų vadovai, Lietuvos Seimo ir Vyriausybės nariai.

Šia proga norėčiau padėkoti už indėlį į penkiolikmetę asociacijos veiklą visiems buvusiems ir esamiems tarybos nariams, asociacijos viceprezidentui ir administracijos direktoriui Rymantui Tamašiūnui, visiems mūsų organizacijos partneriams, rėmėjams ir bičiuliams.