Konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai, o tai reiškia visuomenei apribota informacija apie projektą, kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, tereikėtų pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šalia Ignalinos AE 1981 m. įrengtoje galingiausioje Lietuvos transformatorių pastotėje vyksta darbai, rekonstruojama ir nuo 1990 m. veikianti prie Utenos. Pertvarka reikalinga siekiant Lietuvos elektros sistemą sinchronizuoti su europiniais tinklais 2025 m. Energetikos ministerija tikina, kad didžioji su projektu susijusi informacijos dalis konfidenciali, dėl to jos negalima atskleisti visuomenei.  

„Jei viešai skelbsime, tai turbūt sinchronizacijos niekuomet neįgyvendinsime. Tai yra tam tikri dalykai, kurie yra, natūralu, valstybės paslaptis ir todėl nėra viešinami“, – paaiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tačiau šį konfidencialumo žyme paženklintą ir visus kitus jį lydinčius dokumentus radome vyriausybės tinklalapyje. Aiškėja, kad energetikai, priešingai nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.

Iš dokumentų, rastų vyriausybės tinklalapyje, aiškėja, kad energetikai neatmeta galimybės įrengti ir antrą keitiklį Utenoje.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ši informacija jam nauja. Anot vieno iš energetikos politikos strateguotojų, Lietuva privalo elgtis pragmatiškai.

Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?

„Dėl kitų keitiklių, aš manau, čia dar yra ateities klausimas ir čia taško aš nedėčiau. Mūsų planuose nėra tokio plano ar nusistatymo, kad absoliučiai nebūtų jokių prekybinių ryšių su elektros sistema rytuose. Planuojama, kad jie yra galimi, bet aiškiai reguliuojami ir aiškiai valdomi. Valdomi reiškia, kad stovi keitiklis“, – tikino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Energetikos ministerijos projekto santraukoje rašoma apie galimybę po sinchronizavimo su Europos elektros tinklais įrengti nuolatinės srovės keitiklius, „planuojamiems su trečiosiomis šalimis“. Savaime aišku, kad tai Rusija ir Baltarusija.

Tame pačiame dokumente Energetikos ministerija teigia, kad „projekto įgyvendinimas […] sudarys galimybę prijungti prie Europos elektros energetikos sistemos didelės galios generacijos įrenginį”. Ar tai reikštų, kad valdantieji vis dar neatsisakė planų statyti Visagino atominę? Ministras neigia tai.

„Tai iš esmės turbūt yra tam tikra projekto liekana iš ankstesnių laikų, kuomet mes turėjome planus VAE. Šiuo metu [energetikos] strategija yra baigiama svarstyti Seime. Ji netrukus bus patvirtinta ir nebus jokių teisinių pagrindų kalbėti apie naują didelį generatorių, naują didelį generavimo bloką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Susipažinęs su viešai prieinama informacija, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje.

„Kito šaltinio kaip Baltarusijos AE tame regione aš nematau. Projekto santraukoje taip pat minima, kad turėtų būti rezervuojama vieta galimai keitiklių statybai. Tai nežinau, kaip tai atitinka įstatymą dėl apsaugos nuo nesaugių trečiųjų šalių elektros jėgainių elektros patekimo į Lietuvą“, – abejojo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.

A. Sekmoko manymu, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina atliekami darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos. 

Pernai liepą kinai baigė įrengti Pastavų elektros pastotę. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo, visa elektra iš Astrave statomos elektrinės tekės būtent per ją.

Šiuo metu Pastovų ir šalia Ignalinos atominės elektrinės esančios pastotės sujungtos trimis aukštos įtampos linijomis. Kol kas planuojama išmontuoti tik vieną. Likusios dvi ir dar viena, ateinanti iš Utenos į Pastovus, bus rekonstruotos ir veiks toliau. Energetikai tvirtina, kiek liks jungčių su Rusija ir Baltarusija, kur ir kiek bus nuolatinės elektros srovės keitiklių, spręs politikai.

„Keitiklius statyti mes nenumatom šito projekto apimtyse. Tiesa, žemės ten yra daug laisvos ir viskas priklausys nuo susitarimų tiek su Europa, tiek su Rusija, kai prasidės derybos tarp Europos ir Rusijos“, – paaiškino AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.

Derybos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Baltijos valstybių elektros sistemos veikimo sustabdytos 2013 m., kai konstatuota, kad tarp Baltijos valstybių nėra sutarimo dėl sinchronizacijos krypties ir būdų. Tačiau Ž. Vaičiūnas tvirtina, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys bus sinchronizavusios su Europos energetikos tinklais, neliks nė vienos iš penkių aukštos įtampos jungčių su Baltarusija, todėl iš Astravo elektra į Lietuvą patekti neturės jokių galimybių. A. Sekmokas savo ruožtu atkerta, kad norint sinchronizuotis su Europa pirmiausiai reikia atsijungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos energetikos tinklo. Ir kam investuoti milijonus, jei garsiai kalbama apie jungčių su Baltarusija nukirpimą?

„Neatsijungęs nuo Rusijos prie Europos neprisijungsi. Staiga prasideda projektas šiaurės rytų Lietuvoje šalia Baltarusijos sienos, kur dygsta, baigia statyti Baltarusijos AE. Man tai atrodo keista. Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?“ – klausia A. Sekmokas.

Ir dar vienas dalykas – sinchronizuotis su europine elektros sistema, kaip oficialiai tvirtina valdantieji, planuojama 2025 m. Baltarusija tikina, kad kurą į savo AE įkraus 2019 m., po visų bandymų 2020 m. ji galėtų pradėti tiekti elektrą. Taigi mes dar nesame Vakarų sistemos dalis, Baltarusijos atominė veikia, mūsų jungtys su kaimyne nenukirstos, keitiklis – bent jau vienas – stovi.