Atsieti kainas

Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozėmis, reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams Lietuvoje 2023 m. gali siekti per 60 ct už 1 kilovatvalandę (kWh).

Vyriausybė planuoja nuo sausio kompensuoti išaugusias elektros kainas taip, kad jos kaina gyventojams siektų 28 ct už 1 kWh, o antrąjį kitų metų pusmetį – 33 ct.

Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 ct, jiems kompensacijos nebus mokamos. Visuomeninio tiekimo elektros kaina šiuo metu siekia 24 ct.

Dujų kaina nuo kitų metų turėtų didėti maždaug 40 proc. Tiems, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas po kompensacijos būtų 1,07 euro už 1 kub. m. Šiandien jis siekia 77 ct. Konkrečius tarifus lapkričio pabaigoje paskelbs VERT.

Energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui švelninti numatyta skirti 1,93 mlrd. eurų.

Pristatytama 2023-iųjų biudžetą premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sudėtinga pasakyti, kokios elektros ir dujų kainos bus artėjantį pavasarį ir antrąjį kitų metų pusmetį.

Premjerės įsitikinimu, tam, kad situacija normalizuotųsi, būtini bendri europiniai sprendimai atribojant elektros ir dujų kainas, nes didelėje dalyje Europos elektrinių elektra gaminama naudojant būtent gamtines dujas.

I.Šimonytei antrina ir finansų ministrė Gintarė Skaistė – pasak jos, siekiant sušvelninti išaugusias elektros kainas verslui ir išlaikyti bendrą konkurencingumo lygį, reikalingas Europos Komisijos (EK) įsikišimas.

Iškovojo išimtį

Vienos pirmųjų ES šalių, prabilusių apie elektros ir dujų kainos atsiejimą, buvo Ispanija ir Portugalija. Greitai ši idėja nuvilnijo per visą Europą.

EK padarė išimtį ir leido šioms dviem kaimynėms iš esmės suteikti valstybės paramą savo verslui. Svarbu pažymėti, kad įprastomis aplinkybėmis tokia parama, remiantis ES reguliavimu ir laikantis bendros ES rinkos principų, neleidžiama – šalys narės negali kada panorėjusios paremti savo verslo, nebent tam yra svarių priežasčių.

Šiuo atveju EK sutiko padaryti išimtį esą dėl ypatingų Iberijos pusiasalio didmeninės elektros rinkos aplinkybių, visų pirma, dėl riboto šių šalių sujungimo su kitų ES šalių narių tinklais.

Dabar šios šalys dujų pagrindu energiją gaminančioms elektrinėms moka skirtumą tarp rinkos kainos ir nustatytos viršutinės kainos ribos.

Jau įsigaliojusios kainų ribos yra 50 eurų už 1 megavatvalandę (MWh) šešiems mėnesiams, vėliau kaina didės 5 eurais, tačiau ši priemonė bus taikoma tik iki 2023 m. gegužės 31 d.

Numatoma, kad minima schema Ispanijos biudžetui kainuos 6,3 mlrd. eurų, o Portugalijai – 2,1 mlrd. eurų. Ispanai šią sumą žada padengti panaudodami vadinamąsias perkrovos pajamas, kurias Madridas renka iš tarpvalstybinės elektros energijos prekybos tarp Ispanijos ir Prancūzijos.

Kaimyninė Lenkija, kaip ir daugelis kitų̨ Europos šalių̨, pasirinko paramą̨ pirmiausia skirti savo gyventojams.

Įspūdingas paketas

Vis daugiau ES šalių pristatant savo kovos su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis planus, saviškį pateikė ir didžiausia bloko ekonomika. Tiesa, šis planas sukėlė diskusijų cunamį.

Vokietijos vyriausybė susitarė dėl pagalbos paketo, kurio vertė sieks įspūdingą sumą – 200 mlrd. eurų. „Kainos turi mažėti – tai mūsų įsitikinimas, ir vyriausybė padarys viską, kad tai pasiektų“, – pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Šį planą jis pavadino gana skambiai – gynybos skydu.

Paketas būtų finansuojamas iš Ekonomikos stabilizavimo fondo, kuris iš pradžių buvo sukurtas ekonomikai pandemijos metu remti. Tai leidžia Vokietijai pasiskolinti iki 200 mlrd. eurų vadinamajam dujų kainų stabdžiui finansuoti, tokioms dujas importuojančioms įmonėms kaip „Uniper“, SEFE ir VNG remti ir papildomoms paramos priemonėms, kurios būtų skirtos įmonėms, turinčioms problemų dėl karo Ukrainoje.

Nors 200 mlrd. eurų vadinamoji pagalvė, kuria gyventojai ir verslas galėtų pasinaudoti iki 2024 m., paskatino džiugesį Vokietijoje, Europoje sukėlė šoką.

Prancūzija ir kitos didžiosios EK narės dabar dar garsiau ragina parengti visos ES mastu taikytinus sprendimus dėl energetikos krizės. Berlyno plano kritikai baiminasi, kad didelis įsiskolinimas iškraipys bendrąją rinką. Kriktai taip pat įžvelgia ir galimą nesąžiningumo faktorių.

Paprastai tariant, Vokietijos planas galėtų suponuoti tokią situaciją: valstybei drastiškai kompensuojant elektros kainas pramonei, sumažėtų ir šalies verslo gamybos kaštai, todėl vokiečiai krizės akistatoje savo produkciją galėtų parduoti potencialiai pigiau nei kitos ES šalys. Taip Vokietija taptų išskirtines sąlygas pramonei šiandienos kontekste žemyne turinčia sala.

Tačiau Vokietijos atstovai tikina, kad didelė dalis šalies pramonės įvairius gamybai reikalingus komponentus perka iš kitų šalių, tad, jei stoja Vokietijos pramonė, stoja ir kitų šalių ekonomikos.

Nors Berlynas pandemijos metu garsėjo savo skeptišku požiūriu į skolinimąsi, dabar daugėja ženklų, kad O.Scholzas vis dėlto palankiau žiūri į idėją padėti kitoms ES šalims įveikti energetikos krizę skolinantis bendrai. Apie tai skelbia ir „Politico“, ir „Bloomberg“ leidiniai.

Be to, šiuo metu Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris patiria didžiulį spaudimą, nes jo fiskališkai konservatyvi Laisvųjų demokratų partija patyrė dar vieną pralaimėjimą neseniai vykusiuose rinkimuose Žemutinės Saksonijos regione. Susidariusi situacija kelia klausimų, ar tokiu metu ministras galėtų atsisakyti savo konservatyvaus požiūrio į šalies finansų valdymą.

Skirtingi akcentai

Norėdamos padėti savo verslui išgyventi kylančių energijos kainų šoką, kai kurios ES šalys imasi ir solidarumo dividendų, ir perrašyti įstatymus.

Štai gegužę̨ Graikijos vyriausybė paskelbė̇, kad elektros energijos gamintojų bus praš̌oma mokėti visuomenei solidarumo dividendus, o tai reiškia, kad jų nenumatytos pajamos apmokestinamos 90 proc. tarifu.

Čekijos vyriausybė pritarė teisės aktų̨ pakeitimams, kurie leistų̨ dar labiau didinti dėl karo Ukrainoje padarinių̨ nukentėjusių̨ įmonių likvidumą̨, pavyzdžiui, teikti paskolas su valstybės garantija investiciniams projektams ar apyvartinėms lėšoms.

Būdai: norėdamos padėti savo verslui išgyventi kylančių energijos kainų šoką, kai kurios ES šalys imasi ir solidarumo dividendų, ir perrašyti įstatymus. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Tai užtikrintų̨, kad vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, esant ekstremaliai situacijai, paskolų̨ garantijos verslui būtų̨ teikiamos tokiomis sąlygomis, kokios buvo pandemijos metu. Dėmesį palankesnei paskolų sistemai kai kuriems verslo sektoriams skiria ir Danija.

Grįžtant prie Prahos, kita svarbi jos iniciatyva – parengtas antibiurokratinis paketas, kuriuo siekiama nustatyti ir panaikinti nereikalingus į̨statymus, prievoles ir kitą perteklinę̨ administracinę̨ naš̌tą̨ verslui. Pirmajame etape siūloma pakeisti arba panaikinti 20 teisė̇s aktų̨. Ministrai iki šių metų pabaigos turi informuoti vyriausybę, kaip jie į̨gyvendino siū̄lomas priemones.

Kaimyninė Lenkija, kaip ir daugelis kitų̨ Europos š̌alių̨, pasirinko paramą̨ pirmiausia skirti savo gyventojams. EK taip pat laikosi pozicijos, kad paramos priemones šalys narės pirmiausia turi taikyti tik gyventojams.

Lenkijos vyriausybė paskelbė̇ planus 2023 m. įš̌aldyti elektros energijos kainas namų ū̄kiams už pirmus 2 tūkst. kWh.

Varšuva sugalvojo ir raginimo taupyti energiją planą: namų ū̄kiai, kuriems pavyks 10 proc. sumaž̌inti elektros energijos suvartojimą̨, bus skatinami 10 proc. maž̌esne kaina. Panašios energijos taupymo priemonės jau taikomos ir vieš̌ajame sektoriuje.

Tačiau rugpjū̄tį̨ tvirtindama finansinės paramos paketaą šalies vyriausybė nenumatė daugiau priemonių verslui, iš̌skyrus kompensacijas šilumos tiekimo į̨monė̇ms, kurios kainas vartotojams padidins ne daugiau kaip 40 proc.

Apskritai verslui, įskaitant smulkų̨jį ir vidutinį, iki rugsėjo parama buvo numatyta tik mažesnė̇je dalyje Europos valstybių: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinė̇je Karalystė̇je, Norvegijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje.

Austrija, kaip ir Slovėnija, buvo viena iš pirmųjų ES šalių narių, paramą dėl aukš̌tų̨ energijos kainų verslui numačiusi dar šių metų pradžioje.

Tiesa, Lietuva atsidūrė pirmajame Europos šalių, kurios procentine išraiška skaičiuojant nuo savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrė didžiausią paramą gyventojams ir verslui 2021 m. rugsėjį–2022 m. liepą̨, trejetuke: Graikija skyrė 3,7 proc. BVP, Lietuva – atitinkamai 3,6 proc., o Italija – 2,8 proc. BVP.

Ne subsidijuoti, o taupyti?

Nors Europa aiškiai juda subsidijavimo keliu, kai kurie ES ekspertai abejoja tokių planų efektyvumu.

„Jei sumažinsite energijos kainas, sumažinsite paskatas taupyti energiją“, – „Euractiv“ portalui akcentavo energetikos rinkos ekspertas Bramas Claeysas.

Anot jo, siekdamos išvengti normavimo ar net elektros energijos tiekimo nutraukimo, vyriausybės turi mažinti paklausą. Priešingu atveju žmonės tiesiog sunaudos daugiau, nei iš tikrųjų turima, energijos.

„Vienas kritinis valstybės subsidijų šalutinis poveikis yra tas, kad dujų paklausa sumažės mažiau, nei tikėtasi. Vartotojai, kuriems vyriausybės padovanos pigesnių dujų, bus mažiau suinteresuoti sumažinti termostatų temperatūrą ar trumpiau maudytis karštame duše“, – iš esmės B.Claeysui antrina ekonomistas iš idėjų kalvės – Europos politikos centro Danielis Grosas.

Štai Prancūzijos vyriausybė savo kovos su energetikos krize priemonių pakete ryškų akcentą deda būtent ties energijos suvartojimo apribojimu: prancūzai siekia jį sumažinti 10 proc. Pasak energijos pertvarkos ministrės Agnes Pannier-Runacher, šis tikslas tėra pirmas žingsnis siekiant iki 2050 m. sumažinti energijos suvartojimą 40 proc.

Pagrindinė rekomendacija yra neviršyti 19 °C temperatūros patalpose, nors A.Pannier-Runacher ir patikino, kad temperatūrų policija netikrins, ar laikomasi iškeltų reikalavimų.

Namų ūkiai, įmonės ir administracijos šį rudenį ir žiemą Prancūzijoje taip pat turėtų pradėti šildymo sezoną dviem savaitėmis vėliau, o užbaigti dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Viešuosiuose uždaruose sporto objektuose temperatūra šalyje sumažės 2 °C, o viešuosiuose baseinuose – 1 °C.

Valstybės tarnautojai gaus 2,88 euro per dieną, jei dirbs iš namų, – tai priemonė, leisianti administracijoms užsidaryti kelioms dienoms vienu metu ir taip sutaupyti šildymo išlaidų, detalizavo viešųjų paslaugų ministras Stanislas Guerini.

ES ministrų taryba neseniai pasiektame savo susitarime taip pat akcentavo elektros paklausos mažinimą. Bloko energetikos ministrai sutiko dėl savanoriško bendro suvartojamos elektros energijos kiekio sumažinimo 10 proc. tikslo ir privalomo elektros energijos suvartojimo piko valandomis sumažinimo 5 proc. tikslo.

Valstybės narės nustatys 10 proc. savo piko valandų nuo gruodžio 1-osios iki kovo 31-osios laikotarpiui, kuriomis jos sumažins paklausą. Šalys galės laisvai pasirinkti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama vartojimo sumažinimo tikslų.