„Man didžiausia problema yra ta, kad visą laiką spręsti problemą numetama kitai Vyriausybei parodant, kad dabar esame geri, o kiti tegul sprendžia problemas“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

„Mes turbūt turėjome pasakyti: arba paliekame ir keičiame schemą, kad visi trečios kategorijos žmonės visada lieka visuomeniniame tiekime, arba sudedame realistinius terminus. Nes terminas po penkerių ar šešerių metų skamba labai keistai. Tokiu atveju geriausia buvo pasakyti, kad visuomeninio tiekimo mes nenaikiname“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.

Liberalizuoti rinką, įpareigojant visus buitinius vartotojus etapais pasirinkti tiekėją, Seimas leido 2020-ųjų gegužę, kai  premjeras buvo Saulius Skvernelis, o energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas. Mažiausiai elektros suvartojantiems trečiojo etapo vartotojams pasirinkti tiekėją iš pradžių leista iki 2023-ųjų sausio, tačiau 2022-aisiais ministru dirbant D. Kreivui šis terminas buvo pratęstas iki 2026-ųjų pradžios.

„Panašiai buvo ir su liberalizavimu, kuomet S. Skvernelio Vyriausybė priėmė įstatymą dėl liberalizavimo pačioje kadencijos pabaigoje ir viską numetė kitai Vyriausybei. Čia aš matau tokį veikimo modelį, kas, manau, nėra gerai“, – BNS kalbėjo D. Kreivys.

Jis teigė nesuprantantis, kodėl visuomeniniu tiekimu siūloma leisti naudotis pažeidžiamiems vartotojams, kuriems buvo numatyta elektrą tiekti nemokamai arba itin pigiai – tai turėjo užtikrinti pernai numatyta valstybės parama energetinėms bendrijoms.

Mes turbūt turėjome pasakyti: arba paliekame ir keičiame schemą (...). Nes terminas po penkerių ar šešerių metų skamba labai keistai. Tokiu atveju geriausia buvo pasakyti, kad visuomeninio tiekimo mes nenaikiname.

„Nelabai suprantu, kodėl tie žmonės apskritai turės mokėti už elektrą. Pagal tą schemą, kuri buvo palikta praėjusios Vyriausybės, jie elektrą turėjo gauti nemokamai“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Visos savivaldybės turi galimybę tą daryti, pinigai numatyti visoms savivaldybėms lygiai tiek, kiek yra pažeidžiamų žmonių (...) Dalis savivaldybių tuos projektus jau yra pradėjusios“, – pridūrė  D. Kreivys. 

Energetikos ir Finansų ministerijos pernai kartu su nacionaline plėtros įstaiga „Invega“ (dabar – ILTE) pristatė 800 mln. eurų paramos priemones atsinaujinančios energetikos, įskaitant energetinių bendrijų plėtrai.

„Manau, kad ministras (Ž. Vaičiūnas – BNS) turėtų kuo skubiau įgyvendinti energetinių bendrijų schemą, juolab kad dabar atrinktas ir konsultantas, ir visas procesas įsibėgėjęs. Labai svarbu, kad bet kokie pasiūlymai nesugriautų tos schemos, kuri yra padaryta, kuomet pažeidžiami vartotojai (...) gauna elektrą nemokamai“, – kalbėjo D. Kreivys.

Jis neatmetė, kad Seimui pritarus ministerijos siūlymui prieš Lietuvą gali būti pradėta europinė pažeidimo procedūra: „Terminas yra atidedamas, tai turbūt čia bus derybų klausimas su (Europos – BNS) Komisija“.

Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė siūlanti leisti smulkiems bei socialiai pažeidžiamiems buitiniams vartotojams iki 2030 metų nesirinkti nepriklausomų tiekėjų ir pirkti visuomeninę elektrą reguliuojama kaina. Tai reiškia, kad maždaug 800 tūkst. vartotojų neturėtų privalomai rinktis nepriklausomo tiekėjo.

Pagal dabartinę tvarką 2025-ieji yra paskutiniai elektros rinkos liberalizavimo metai, kai beveik pusė milijono iki 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojančių gyventojų turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. 

Pasak ministerijos, šiuo metu visuomeninio tiekimo vartotojų skaičius siekia 462 tūkst., iš jų apie 80 proc. suvartoja mažiau nei 1 tūkst. kWh per metus. Nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę beveik 1,25 mln. vartotojų.