Šių metų rugsėjis pagal krovą geriausias šių metų mėnuo (3,545 mln. tonų). Jis uoste jau pakrikštytas auksiniu. Tuo pat metu perspektyvos rodo, kad auksinių mėnesių ir netgi metų ateityje uoste bus dar daugiau.

Sugrįžo prarasti naftos produktai

Naftos produktų krovos augimas šiemet siekia per 40 proc. arba 1,7 mln. tonų daugiau. Tai reiškia, kad į Klaipėdos uostas grįžta naftos produktų krovą, kuri prieš tai buvo prarasta. Sugrįžo Baltarusijos Mozyrio naftos gamyklos “Belneftechim” kroviniai.

Trąšų krova šiemet uoste didesnė 15 proc. arba 1,76 mln. tonų. Tai vėlgi lėmė didėjęs baltarusijos gamyklų eksportas ir palankios trąšų kainos pasaulinėse rinkose.

Nepaisant sunkumų Rusijoje, Klaipėdos uoste beveik visų krovinių kiekiai augo, išskyrus konteinerius. Stabili išliko jūrų keltais gabenamų krovinių dalis, nors staigaus jų kritimo dėl Rusijos įtakos labiausiai baimintasi.

Dėl Rusijos krizės bendras konteinerių kritimas rytinės Baltijos jūros regione siekia per 27 proc., todėl 15,5 proc. kritimas Klaipėdos uoste nebeatrodo taip tragiškai.

“Konteineriai skaudus klausimas visame Baltijos jūros regione. Kalbėjausi su abiejų Klaipėdos konteinerių terminalų vadovais. Raginome auginti krovą ir “Klaipėdos Smeltės” savininkus. Išgirdau argumentus, kad praeityje konteinerių terminalo infrastruktūrą buvo vystoma per lėtai. Jiems reikia laiko įsibėgėjimui”, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Dėl žadėto “Klaipėdos Smeltės” konteinerių terminal krovos staigaus kilimo atsirado ir objektyvių rinkos priežasčių. “Maersk” ir MSC sukūrė bendrą junginį “2M”. Į Klaipėdą žadėję keliauti MSC kroviniai nusėda “Maersk” giliavandeniame terminale Gdanske. Jis pasirinktas pagrindiniu Baltijos jūros regiono konteinerių paskirstymo centru.

„Tikiu, kad Klaipėdos uoste esantis su MSC siejamas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas nebus tuščias. Vertinant konteinerių srautus tarp Rytų ir Vakarų Klaipėda logistikos prasme turi neabejotinai didesnius prioritetus nei Gdanskas“, - akcentavo A.Vaitkus.

Lenkia vidutinį uosto augimą

Jis ragino verčiau pasidžiaugti ypatingai gera pastarųjų metų Klaipėdos uosto krova. Tiek šiemet tiek pernai buvo daugiau kaip 9 proc. krovos augimas. Žinant, kad vidutinis Klaipėdos uosto krovos augimas siekia 6,6 proc. tai yra ypatingai geras rezultatas.

Šiemet Klaipėdos uostas tikisi pasiekti rekordinę 38 mln. tonų krovą. Jau dabar praėjusių metų rezultatas pagal mėnesius lenkiamas 1,5 mln. tonų. Prognozuojama, kad baigiantis metams krova uoste neslūgs, o dar gerės.

Pernai bendra Klaipėdos uosto krova siekė 36,4 mln. tonų.

Šiemet išsiskyrė ir ypatingai geras kruizinis sezonas. Nors laivų atplaukė mažiau (pernai -  64, šiemet – 51), bet šiemet Klaipėdoje aplsilankė daugiau jūrų turistų – atitinkamai 57797 svečiai pernai ir 60202 – šiemet. Šiemet apsilankiusių keleivių kiekis pasikė visų laikų rekordą.

Šių metų sezonas išskirtinis ir tuo, kad lankėsi ilgiausias kruizinis laivas per visą Klaipėdos uosto istoriją. Tai 317 metrų ilgio „Celebrity Eclipse“. Bet jau 2016 metais ilgiausio laivo rekordas turėtų būti pagerintas. Birželį į Klaipėdą turėtų užsukti 319 m ilgio laivas „Celebrity Silhouette“. 

Džiuginančios perspektyvos

Pastaraisiais metais Klaipėdos uosto sėkmė nemaža dalimi lemia kasmet didėjantis Baltarusijos krovinių srautas. 2013 metais jis siekė 8,8 mln. tonų, 2014 metais – 12,8 mln. tonų, o šiemet sieks per 14 mln. tonų.

„Tapome pagrindiniu Baltarusijos uostu ir matome didžiulę perspektyvą ateityje bendradarbiauti su Baltarusija eurazininėje erdvėje“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Kinijos kompanija „China Merchants Group“ šiuo metu įgyvendina 300 mln. dolerių vertės projektą Baltarusijoje. Šalia Minsko oro uosto kompanija ji kuria milžinišką pramonės parką „Didysis akmuo“. Pirmąjį etapą planuoja atlikti iki 2016-ųjų pabaigos. Vykstant statyboms per Klaipėdos uostą numatoma vežti statybines medžiagas, įrangą, konstrukcijas, o pradėjus gamykloms veikti – įvežti joms žaliavas. 

„Prie Minsko formuojama beveik 10 tūkst. hektarų teritorija. Tai struktūrai reikės jūrinių logistinių paslaugų grandinės. Klaipėda turi didžiules ambicijas tapti pagrindiniu šio milžiniško Minsko logistikos centro, o taip pat Kinijos ir Kazachstano atkuriamo „Šilko kelio“ uostu“. – tikino A.Vaitkus.

Jis ypatingai akcentavo tai, kad „China Merchants Group“ santykiai, pradėti šiemet gegužę vystosi greitai, produktyviai ir gali baigtis tuo, kad ši grupė Klaipėdoje įsigys vieną iš uosto kompanijų.

„Mūsų ir „China Merchants Group“ vadovų mintys Klaipėdos uosto pietinėje dalyje sukurti gamybos ir logistikos klasterį yra identiškos. Vyksta kinų derybos su „VPA Logistics“, kurios manome bus produktyvios“, - pastebėjo A.Vaitkus.