Vien geležinkeliais į Lietuvą iš Baltarusijos kasmet įvežama maždaug trečdalis milijono tonų medienos kuro, kurio dalis gali būti ir iš radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto regiono. Būtent todėl ketinama griežtinti įvežamo kuro kontrolę.

Pastaruoju metu medienos kuru patalpas šildo tiek didžiosios miestų ar rajonų šiluminės katilinės, tiek privačių namų gyventojai, o medienos kuro pelenai neretai naudojami žemės ūkyje kaip trąša.

Išaugus šio kuro paklausai, nebeužtenka vietinės žaliavos, todėl mediena įvežama ir iš kitų valstybių, taip pat iš tų regionų, kurie po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Naudojant tokius medienos kuro pelenus dirvoms tręšti gali būti užterštos auginamos žemės ūkio kultūros ar gyvulių pašarai, o radioaktyviųjų medžiagų gali patekti į žmonėms skirtą maistą.

Tad sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šių metų lapkričio 1 d., įvežant biokurą iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos), privaloma turėti radiologinių tyrimų dokumentus.

Nustatyta, kad mediena ir durpės, skirtos kurui, gali patekti į rinką tik su kiekvieną siuntą lydinčiais radiologinių tyrimų dokumentais, įrodančiais, kad medienos ir durpių tarša Cs-137 (radioaktyvusis cezis) radionuklidu neviršija 30 Bq/kg.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" duomenimis, į Lietuvą naudoti vietoje per metus įvežama tik apie 500 t durpių ir maždaug 300 tūkst. t medienos. Didžioji dalis šių krovinių – iš Baltarusijos.

"Šie kroviniai gabenami per Kenos pasienio geležinkelio stotį, kurioje yra stacionarūs jonizuojančiosios spinduliuotės vartai, leidžiantys nustatyti, ar krovinys yra radioaktyvus. Jei tai būtų nustatyta, toks krovinys būtų grąžinamas siuntėjui", – dienraščiui teigė bendrovės atstovas Vidmantas Gudas.