Leisti bankrutuoti ar perimti kontrolę? Tokią dilemą dėl Latvijos "Parex" banko ilgiau nei 9 valandas trukusiame neeiliniame posėdyje šeštadienį sprendė šalies vyriausybė. Nors pasirinktas antras variantas, panikos sustabdyti nepavyko: jau nuo sekmadienio ryto prie "Parex" bankomatų Latvijoje rikiavosi žmonės. Neramios žinios netruko atsiristi ir iki Lietuvos.

Sureagavo ir lietuviai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas tokį Latvijos vyriausybės sprendimą įvertino teigiamai: "Manau, tai labai teisingas žingsnis: taip pat elgėsi ir kai kurios kitos ES šalys, perimdamos probleminių bankų kontrolę ir juos sustiprindamos. Lietuvos "Parex" banko padėtis tik pagerėja – įliejama papildomų pinigų. Manau, Lietuvos indėlininkams reikėtų ramiausiai į tai reaguoti."

Tačiau kai kurių gyventojų reakcija nebuvo rami. Vėlyvą sekmadienio popietę Savanorių prospekte, prekybos centre "Hyper Rimi", įsikūrusiame "Parex" banke rikiavosi penkių septynių žmonių eilutė. Paklausti apie apsilankymo banke tikslus, jie kalbėjo nenoriai, tačiau neslėpė, kad  atginė neramios žinios iš šalies kaimynės.

Eilės pabaigoje stovintis vyras sakė, kad į ilgiau dirbantį banko skyrių atvyko tiesiai iš Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės. Esą imtis neatidėliotinų veiksmų ir sąskaitoje laikomas lėšas perkelti į kitą banką jį paskatino prie "Parex" banko susirinkusi eilė

Banke laukianti moteriškė tikino į banką atėjusi dėl tų pačių priežasčių. Išgirdusi apie bėdas Latvijoje, ji suskubo atsiimti pinigų iš sąskaitos Lietuvoje. Nors  teigė žinanti, kad Latvijos banko bėdos čia kol kas negresia, o blogiausiu atveju "Parexo" kontrolę perimtų Vyriausybė, moteris tikino norinti iš anksto apsidrausti.

"Šiuo sprendimu Latvijos vyriausybė sustiprino vieną didžiausių ir svarbiausių savo šalies bankų. Vyriausybės dalyvavimas šio banko valdyme užtikrins pasitikėjimą juo", – R.Šarkinui linkęs pritarti Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Esą dėl minėto sprendimo tik geriau bus ir Lietuvoje veikiančiam "Parex" bankui.

Norėjo nuraminti, išėjo priešingai

Kai žiniasklaida paskelbė vyriausybės sprendimą perimti šio banko kontrolę, sekmadienį prie "Parexo" bankomatų Latvijoje nutįso eilės. Žmonės skubėjo išsigryninti pinigus, nepaisydami premjero Ivaro Guodmanio žodžių, kad vyriausybė savo sprendimu išgelbėjo "Parex banką" nuo bankroto ir jį sustiprino.

Skelbiama, kad jau anksčiau pasklidus gandams apie galimą bankrotą latviai puolė atsiimti indėlių. Dėl to bankas susidūrė su rimtomis likvidumo problemomis: jis tiesiog pristigo pinigų, nes gyventojai atsiėmė maždaug 60 mln. latų (apie 300 mln. litų) indėlių.
"Problemų priežastis – tarp indėlininkų kilusi panika. Žmonės patikėjo gandais, o ne finansinėmis ataskaitomis, tad pastarosiomis dienomis buvo galima stebėti ženklų kapitalo pasitraukimą iš banko", – interviu Latvijos radijui sakė Finansų ir rinkos komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis.

Anot jo, prie panikos prisidėjo tie indėlininkai, kurie bankuose laiko per 50 tūkst. latų indėlius. Latvijoje apdrausti indėliai iki 50 tūkst. latų.

Prireikė nacionalizuoti

Kita priežastis, lėmusi "Parex" banko nacionalizaciją, – pernelyg didelis ir nepamatuotas apetitas. Bankas drąsiai dalijo paskolas, tačiau jų nebegalėjo atgauti prasidėjus sunkumams Latvijos ekonomikoje ir pasaulinėje finansų rinkoje. Sutrikus "Parexo" kreditorių atsiskaitymams iškilo grėsmė: ar pats bankas galės atsiskaityti su savo kreditoriais?

Šeštadienį susirinkusi I.Guodmanio vyriausybė nusprendė iš "Parex" akcininkų Valerijaus Kargino ir Viktoro Krasovickio įsigyti 51 proc. akcijų ir perimti banko valdymą.
Latvijos finansų ministro Ačio Slakterio teigimu, banko bankrotas šalies mokesčių mokėtojams būtų kainavęs 600 mln. latų (1 mlrd. eurų), nes vyriausybė būtų turėjusi kompensuoti indėlius banke.

I.Guodmanio tvirtinimu, vyriausybės sprendimas sustiprino "Parex" banką, užtikrino, kad nesutriks banko atsiskaitymai ir veikla. Kol kas Latvijos vyriausybė neketina kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą ar ES institucijas.

Lietuvoje kol kas laikosi

Pasak A.Misevičiaus, paneigti, kad Latvijos "Parex" bankui iškilę sunkumai nepersimes ir į Lietuvą bei čia veikiančius bankus, negalima. Esą Latvijos vyriausybės pastangos ir tai, kad buvo atsižvelgta į ECOFIN rekomendacijas, rodo, jog šalys imasi tinkamų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti.

Kaip kalbėjo A.Misevičius, kol kas nė vienas Lietuvos bankas nėra kreipęsis dėl pagalbos į centrinį banką, nėra požymių, kad kuris nors susidurtų su sunkumais dėl atsiskaitymų. Bankai pirmiausia pagalbos turėtų kreiptis į savo pagrindinius bankus. "Tačiau mes žinotume apie tokią situaciją ir dalyvautume priimant sprendimus", – sakė A.Misevičius.

"Lietuvos bankų ekonominiai rodikliai gana geri ir Lietuvos bankai yra pajėgūs vykdyti visus įsipareigojimus. Visi bankai mokūs, tačiau likvidumo problemų gali kilti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei gyventojai imtų masiškai atsiiminėti indėlius", – antrino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Apie "Parex" banką

"Parex" per tris šių metų ketvirčius uždirbo 12,407 mln. latų (apie 60,5 mln. litų) pelno – perpus mažiau nei tuo pačiu 2007-ųjų laikotarpiu (28,865 mln. latų).

1992 m. įkurtas "Parex" bankas turi filialus ir atstovus penkiolikoje šalių, tarp jų – Vokietijoje, Švedijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Rusijoje.

"Parex" grupei priklausantis Lietuvos "Parex" bankas per tris šių metų ketvirčius patyrė 2,4 mln. litų nuostolių. Per tą patį laiką 2007-aisiais bankas uždirbo 6,1 mln. litų pelno.
Lietuvos "Parex" pernai uždirbo apie 40 tūkst. litų grynojo audituoto pelno – 122,3 karto mažiau nei 2006-aisiais, kai pelnas siekė 4,891 mln. litų.

"Parex" grupei, be banko, Lietuvoje dar priklauso bendrovės "Parex faktoringas ir lizingas", "Parex investicijų valdymas".