Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Bankų lūkesčiai dėl tolesnės kainų raidos buvo pesimistiškesni nei būsto rinkoje (dešimtadalis bankų tikisi didesnės nei 10 proc. kainų korekcijos), taip pat šiek tiek padaugėjo bankų, matančių disbalansų komercinio NT rinkoje.

Labiausiai pažeidžiamos yra prekybinės paskirties, o geografiškai – Klaipėdos komercinės patalpos: šiuose rinkos segmentuose realios nuomos kainos tebėra gerokai sumažėjusios, teigia LB.

Sumažėjusi rizikos premija stabdė investuotojų aktyvumą: per tris šių metų ketvirčius rinkoje sudaryta 270 mln. eurų  vertės investicinių sandorių – 40 proc. mažiau nei prieš metus.

Pasak LB ekspertų, smukęs rinkos aktyvumas leidžia artimiausiais ketvirčiais tikėtis nedidelės kainų korekcijos žemyn, ypač segmentuose, kur kainos pervertintos, pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurai pervertinti apie 14 proc.

Smukęs rinkos aktyvumas leidžia artimiausiais ketvirčiais tikėtis nedidelės kainų korekcijos žemyn, ypač segmentuose, kur kainos pervertintos, pavyzdžiui, Vilniaus A klasės biurai pervertinti apie 14 proc.

 

Tuo metu paskolų namų ūkiams portfelio augimas trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo iki 5,9 proc. ir buvo antras sparčiausias visoje euro zonoje (0,1 proc. augimas) Naujų būsto paskolų skaičius ir nominali vertė rugsėjį  buvo daugiau nei ketvirtadaliu mažesnė nei prieš metus.

LB finansinio ciklo vertinimas rodo, kad šis ciklas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį toliau lėtėjo – paskolų portfelio ir būsto kainų metiniai augimo tempai mažėjo, labiau nepaveikę ekonomikos bei finansų sektoriaus, todėl lig šiol atitiko švelnaus nusileidimo scenarijų.

Tiek įmonių, tiek gyventojų skolinimosi tempai toliau slopo. Nepaisant kiek išaugusios neveiksnių paskolų dalies, bankų turto kokybė ir toliau yra gera. Būsto kainų metinis augimas toliau lėtėja, kainų pervertinimas tebeblėsta.

LB ekspertų vertinimu, įmonių ir gyventojų įsiskolinimas tebėra mažas, einamosios sąskaitos deficitas artimas nuliui, o bankų paskolų ir indėlių santykis vis dar yra nedidelis (78 proc.). Naujausios bankų apklausos rezultatai rodo, kad pastaruosius metus mažėjusi skolinimo paklausa artimiausią ketvirtį turėtų stabilizuotis.

Pasak LB, atsižvelgiant į iki šiol vyravusias spartaus kreditavimo ir būsto kainų augimo tendencijas, anticiklinio kapitalo rezervo norma nekeičiama ir lieka 1 proc.