LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui  centrinis bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.

„Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – pranešime sakė S. Krėpšta.

Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 metus – iki kitų metų birželio 15 dienos. 

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir juos panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 258,4 mln. eurų pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu tuo pačiu metu pernai.