Kolektyvinės sutartys

S. Skvernelis mano, kad darbdaviai gali būti paskatinti įsitraukti patys, naudojant kolektyvinius susitarimus su darbuotojais. „Labai svarbi priemonė, kuo mes atsiliekame nuo kitų ES valstybių, tai kolektyvinių susitarimų skaičiumi“, – „Žinių radijui“ kalbėjo S. Skvernelis.

„Ir dabar darbdaviai taiko visokius bonusus, kurie nenumatyti viešajam sektoriui. Tai yra sveikatinimo, sporto galimybės. Tik reikia spręsti klausimą, kaip darbdavį motyvuoti, kad jis turėtų iniciatyvą susitarti su darbuotojais ir tas skatinimas būtų iš darbdavio pusės“, – aiškino jis.

Seimo pirmininkas pažymėjo, kad konkrečių sprendimų dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos Vyriausybė dar nepradėjo svarstyti, tačiau pridūrė, kad dėl to taip pat spręs ir koalicinė taryba.

„Laukiame iš Vyriausybės, kol jie apsispręs, kokiu keliu eiti, tačiau tai, ką pateikė LB, atitinka mūsų partijos programines nuostatas, tai, ką kėlėme rinkimuose“, – teigė S. Skvernelis.

Skeptiški vertinimai

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad LB siūlymai yra svarstytini. Ministrės teigimu, kaupimas pensijai galėtų būti vienas įrankių, kurį darbdaviai galėtų naudoti kaip papildomą naudą savo darbuotojams.

LIPFA siūlymą įtraukti darbdavius palaiko, tačiau kritikuoja LB idėją atsisakyti valstybės paskatos, kuri, jos teigimu, silpnintų visą pensijų sistemą.

Vis dėlto LB siūlymas atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašo į pensijų fondus, anot I. Ruginienės, yra LB matymas, kuris nebūtinai sutaps su Vyriausybės pozicija.

Pasak I. Ruginienės, valstybinis pensijų fondas galėtų sudaryti papildomą konkurenciją šiuo metu veikiantiems privatiems fondams. Tačiau, ministrės teigimu, tai vėlgi yra tik LB siūlymas, nuo kurio galutiniai sprendimai gali skirtis.

Centriniam šalies bankui pasiūlius į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo ir steigti valstybės valdomą antrosios pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria. Jie tikina, kad sistemoje dalyvauja už darbuotojus mokėdami mokesčius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siūlymą įtraukti darbdavius palaiko, tačiau kritikuoja LB idėją atsisakyti valstybės paskatos, kuri, jos teigimu, silpnintų visą pensijų sistemą. Asociacija taip pat mano, kad valstybinis pensijų fondas nebūtų efektyvus rinkos dalyvis.

LB vizija

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą LB šią savaitę pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus.

Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją ir įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.

Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.

Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.

LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu pirmosios pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į antrąją pensijų pakopą, pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.