Valgomųjų ledų, kuriais mėgavomės praėjusią vasarą, kainas galime pamiršti. Pabrangęs pienas ir kitos žaliavos verčia gamintojus penktadaliu branginti produkciją.

Bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas aiškino, kad bendrovė ledų kainos nekeitė kelerius metus. Tačiau šįmet esą dėl išaugusių gamybos ir logistikos sąnaudų, produkciją teks branginti.

„Ledus gaminame ne iš pieno miltelių ar augalinių riebalų, bet iš šviežios grietinėlės ir itin kokybiškų priedų, tokių kaip šokoladas, riešutai, vaisiai“, – L.Sasnauskas skaičiuoja, kad pagrindinė gamybos žaliava – pienas – per metus pabrango 40 proc.
Jis įsitikinęs, kad dėl ūgtelėjusių kainų nebus parduodama mažiau ledų, nes vis daugiau lietuvių renkasi ne pigiausią, o kokybišką prekę.

Žaliava brango kartais

Bendrovės „Vikeda“, gaminančios ledus „Dadu“, produkcija jau pabrango 15–20 proc. Kėdainių įmonės generalinis direktorius Stanislovas Blinstrubas vardijo tas pačias priežastis – valgomieji ledai brangsta, nes auga visų pieno produktų kainos. Žaliavos per metus, anot jo, pabrango nuo pusantro iki dviejų kartų.
Kėdainiečiai pigesnės žaliavos atsiveža iš užsienio šalių, tačiau pieno miltai ir sviestas naudojami lietuviški.
Stabilizatorius ir standiklius, pavyzdžiui, akacijų gumą, įmonė atsiveža iš Brazilijos Amazonės miškų ir Afrikos, iš šiltųjų kraštų importuojama ir kakava bei šokoladas. Uogienės, džemai perkami Latvijoje.

Prekybininkai spaudžia

Prekybos centruose galima rasti ir valgomųjų ledų iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos. Pozicijas mūsų šalyje sparčiai stiprina pasaulinės bendrovės „Unilever“ ir „Nestle“. Tyrimai rodo, kad labiausiai perkama prekės ženklų „Dadu“, „Ingman“ ir „Premia“ produkcija. Šiuos ledus gaminančios bendrovės rinką yra pasidalijusios apylygiai – maždaug po 20 proc.
„Vokiškos prekės kokybiškos, tačiau joms trūksta natūralumo, o lenkai mūsų rinkoje konkuruoja tik kaina“, – įsitikinęs L.Sasnauskas.

Pigu ne visada skanu

Pastaraisiais metais pirkėjai viliojami gerokai pigesniais ledais, pažymėtais prekybos tinklų prekės ženklais. 2006 m. tokios produkcijos buvo parduota 16 proc., o 2007 m. jos dalis sumažėjo iki 13,8 proc.
„Vartotojai ieško originalios gamintojų produkcijos, nes prekybos centrų užsakyti ledai paprastai yra prastesnės kokybės“, – aiškino „Vikedos“ vadovas S.Blinstrubas.
Valgomųjų ledų gamintojai sutaria, kad konkurencija rinkoje yra didžiulė, dėl to bendrovės pasiduoda prekybos centrų spaudimui mažinti didmenines kainas. L.Sasnausko nuomone, ledų gamintojų rezultatus lems ir vasaros saulė. Lietingu šiltuoju sezonu ledų paprastai parduodama kur kas mažiau.

Pelną augina eksportas

Menkėjant uždarbiui vietos rinkoje daugelis ledų gamintojų gelbėjasi didindami eksportą. Lietuvoje žiemą, palyginti su vasara, ledų parduodama 6–8 kartus mažiau. Užsienyje, anot gamintojų, sezonų skirtumai nėra tokie ryškūs.
Dešimtmetį ledus gaminanti „Vikeda“ juos eksportuoja į šalis, kur daugiausia lietuvių emigrantų: į JAV, Vokietiją, Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Rusiją ir net Australiją. 2005 m. įmonė eksportavo 14,5 proc. produkcijos, 2006 m. – 17 proc., pernai – 23,5 proc. produkcijos. Neseniai pradėjus vežti produkciją į Kanadą eksporto apimtis planuojama didinti dar keliais procentais.

Rusijoje sunku konkuruoti

„Eksportuoti ledus į tolimiausius kraštus dabar nėra keblu. Logistika rūpinasi tarptautinės bendrovės, kurios turi visą reikiamą įrangą“, – tikino S.Blinstrubas. Vilkikais produkcija keliauja iki Klaipėdos uosto, ten kraunama į konteinerius, o Roterdame arba Hamburge perkraunama į kitus keltus, kurie plaukia į Australiją, JAV. Per parą „Vikeda“ pagamina apie 20 t ledų, t. y. maždaug 300 tūkst. porcijų. Per metus bendrovė parduoda apie 40 mln. porcijų ledų.
Sudėtingiausia dirbti, anot verslininko, su Rytų rinkomis. Pavyzdžiui, Rusijoje vietos gamintojams keliama mažiau reikalavimų, jie dirba su prastesnėmis ir pigesnėmis žaliavomis. Importuotiems ledams taikomi didesni kokybės ir ženklinimo reikalavimai. Vakaruose sąlygos visiems gamintojams taikomos vienodos, todėl konkuruoti yra paprasčiau.

„Kraitenė“ nesulaukia pirkėjo

Šešiskart nesėkmingai bandyta parduoti Marijampolės šaldytos produkcijos gamybos bendrovė „Kraitenė“ tebelaukia naujojo šeimininko. Pirmose varžytinėse bendrovę bandyta parduoti už 32 mln. litų – tiek tuo metu sudarė įmonės skolos kreditoriams.
Šiuo metu „Kraitenė“ SEB bankui yra skolinga 23,8 mln. litų, darbuotojams – 15 tūkst. litų, kitiems kreditoriams – 6 mln. litų. Vasarį vykusiose šeštose varžytinėse įmonę bandyta parduoti už 18,5 mln. litų, tačiau jos pirkti niekas nepanoro. Dabar bendrovėje dirba 300 žmonių.
„Kraitenės“ bankroto administratorius Gintaras Adomonis tikina, kad daugiau varžytynių skelbti neplanuojama. Kitą savaitę kuriame nors šalies dienraštyje bus išspausdintas skelbimas, kviečiantis potencialius pirkėjus siūlyti priimtiną kainą už bendrovę.
„Jeigu įmonė būtų parduodama dalimis, pavyzdžiui, išskiriant šaldytos produkcijos ir ledų gamybą, ji būtų įdomesnė potencialiems pirkėjams“, – pripažino S.Blinstrubas.