Apie tai Lenkijos bendrovė paskelbė praėjusius savaitei po, kai Lietuvos operatorė „Litgrid“ pranešė iš naujo skelbsianti „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovo konkursą.

„Litgrid“ nusprendė atšaukti „Harmony Link“ projekto kabelio rangovo atrankos procedūrą. Dėl to PSE taip pat atšaukė šio projekto keitiklių stočių statybos konkursą. (...) PSE ir „Litgrid“ planuoja pakartoti „Harmony Link“ statybos procedūras“, – antradienį savo tinklapyje pranešė PSE. 

Pasak bendrovės, bendra kabelio ir keitiklių stočių konkursams pateiktų pasiūlymų suma siekia apie 1,6 mlrd. eurų ir beveik 2,5 karto viršija visam projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą.

Praėjusią savaitę „Litgrid“ pranešė, jog bendras Lietuvos ir Lenkijos operatorių projekto priežiūros komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ biudžeto, tačiau dėl papildomo finansavimo projektui šiuo metu kalbamasi su Europos Komisija ir kitomis institucijomis.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tuomet teigė, jog siekiant didesnio dalyvių skaičiaus, nauji su kabelio statybomis susiję pirkimai bus išskaidyti, o juos planuojama skelbti 2024 metais.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Lenkijos portalas „WysokieNapiecie“ tuomet skelbė, jog įmonės „Hitachi Energy Sweden“, „Hitachi Energy Poland“ ir „Budimex“ pasiūlė pastatyti „Harmony Link“ keitiklių stotis Lietuvoje ir Lenkijoje už 878,6 mln. eurų (719,9 mln. eurų – be PVM). Tuo metu tam buvo numatyta skirti tik 368,4 mln. eurų (be PVM – 302 mln. eurų).

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo tiesti dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama. 

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.