Mūsų kaimynai lenkai, nors patys dar neskuba įsivesti euro, su dideliu dėmesiu stebi Lietuvos kelią į euro valiutą ir Lietuvos ekonomikos pasiekimus. Tą dėmesį dar labiau pagyvina sėkmingas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimas. „Nors tokią jūrinę instaliaciją šiame Europos regione turėjome turėti pirmieji ir dalyti dujų kortas regiono mastu, mus pralenkė lietuviai“, – komentavo lenkų spauda kritikuodama savo vyriausybę dėl vėluojančios SGD terminalo Svinouscyje statybos.

Svinouscio terminalas, savo pajėgumu gerokai pranokstantis Klaipėdos terminalą ir statomas gavus beveik 250 mln. eurų finansinę Europos Sąjungos (ES) paramą, turėjo būti baigtas prieš dvejus metus, o bus tik kitų metų vasarą, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Lenkijos ekonomikos naujienas.

Lenkija atsilieka pagal BVP vienam gyventojui

Nenuostabu, kad populiarus lenkų ekonominis portalas Forsal.pl, pripažintas viena iš dešimties įtakingiausių Lenkijos verslo žiniasklaidos priemonių, pasiremdamas „Eurostat“ pateikiamais abiejų šalių makroekonomikos rodiklių duomenimis, nutarė palyginti abiejų šalių ekonominį potencialą. „Nutarėme patikrinti, kaip Lenkija atrodo nuo Naujųjų metų devyniolikta euro zonos nare tapsiančios Lietuvos fone“, – rašo Forsal.pl portale skelbiamos analizės autorius.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP), išreikštas perkamosios galios standartais, yra 12 kartų didesnis nei Lietuvos. Nuo 2004 m. iki 2013 m. Lenkijos BVP padidėjo 61,5 proc., Lietuvos – 50 proc. Tačiau Lietuva pirmauja pagal BVP vienam gyventojui.

Pirmaisiais abiejų šalių narystės ES metais šis gerovės rodiklis buvo panašus: Lietuvoje siekė 52 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 1 proc. mažiau. Bet jau pernai Lietuvos BVP vienam gyventojui paskaičiuotas pagal perkamąją galią pasiekė 74 proc. ES vidurkio, Lenkijos – 68 proc. 2013 m. Lietuvos BVP padidėjo 3,3 proc., Lenkijos – 1,6 proc.

Biudžeto deficito rodikliai – Lenkijos nenaudai

Lietuvos naudai šiame palyginime ir biudžeto deficito rodikliai. Lietuva, būdama kandidate į euro zoną, griežtai prižiūrėjo viešuosius finansus ir jos biudžeto deficitas pernai neviršijo 2,2 proc. BVP. O Lenkijos biudžeto deficitas siekė net 4,3 proc., pabrėžia analizės autoriai. Dėl deficito perviršio Lenkija sulaukė ES Tarybos įspėjimo.

Dar vienas valstybės finansinės padėties svarumo rodiklis – valstybės skola – irgi Lietuvos naudai. Nors abiejų šalių viešoji skola buvo žemesnė nei 60 proc. BVP, Lietuvoje įsiskolinimas buvo gerokai mažesnis nei Lenkijos. Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP 2013 m. sumažėjo iki 39,4 proc., o Lenkijos skola siekė net 57 proc. BVP.

Pagal infliacijos, arba kainų stabilumo, rodiklius lenkų portalas abi šalis įvertino lygiosiomis ir pažymėjo, kad, nors praeityje būta visko, nuo pernai Lietuvoje infliacija neviršijo 0,6 proc., o Lenkijoje didelių infliacijos svyravimų nebuvo ir infliacijos lygis neviršijo 4,8 proc. Tačiau pastaruoju metu Lenkijoje jau keletą mėnesių iš eilės fiksuojama ne mažiau pavojinga defliacija.

Didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Lenkijos nebuvo ir mažmeninės prekybos srityje. Lietuvos rinka skaudžiai išgyveno Europos finansų krizę, per kurią prekybos apyvarta buvo sumažėjusi net 27 proc., bet nuo 2010 m. vėl didėja. Lenkijoje tokios gilios krizės nebuvo, tačiau, „Eurostat“ duomenimis, prekybos apyvarta mažėja pastaraisiais mėnesiais.

Nedarbo lygis Lietuvoje didesnis

Vertinimas pagal nedarbo lygį – Lenkijos naudai. Nors 2004 m. buvo atvirkščiai – nedarbas Lenkijoje siekė 19,1 proc., o Lietuvoje buvo beveik dvigubai mažesnis – 10,9 proc., dabar padėtis abiejų šalių darbo rinkose pasikeitė. Nedarbo lygis Lenkijoje nukrito iki 10,3 proc., o Lietuvoje padidėjo iki 13,4 proc.

Lenkija laimi ir pagal darbo užmokesčio kriterijus. Kaip teigia Forsal.pl, nuo pat pirmųjų abiejų šalių narystės ES metų minimalus atlyginimas Lenkijoje buvo 45 eurais didesnis už žemiausią Lietuvos darbuotojų algą: 2004 m. Lenkijoje siekė kiek daugiau nei 175 eurus, Lietuvoje – per 130 eurų. Per narystės ES metus alga Lenkijoje išaugo iki 392,73 eurų, Lietuvoje – iki 289,62 eurų. Skirtumas padidėjo 103 eurais.

Portalas Forsal.pl susumavo savo analizėje pateiktus Lenkijos ir Lietuvos pranašumus. Rezultatas – iš devynių palygintų makroekonomikos kriterijų penkis pliusus gavo Lietuva, keturis – Lenkija.