Sunkmečio smūgius išgyvenusi Lietuvos medienos pramonė jau stojasi ant kojų – lentpjūvės po truputį didina apsukas, o prie baldininkų durų vėl pradeda rikiuotis klientai. Tačiau verslininkai apie atsigavimą kalba atsargiai.

Atgijo dar pernai?

Medienos produkcijos gamintojus ir prekybininkus vienijančios asociacijos "Lietuvos mediena" direktoriaus Raimundo Beinorto teigimu, medienos ir baldų įmonės lengviau kvėpuoti pradėjo dar prieš metus.

Tuo laikotarpiu pradėjusius gerėti eksporto rodiklius pirmosios fiksavo įmonės, parduodančios produkciją sparčiausiai atsigaunančiose užsienio rinkose – Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje, Tolimuosiuose Rytuose.

Krizė šalies medienos pramonę prispaudė dar 2008 m. pabaigoje, o sunkiausias laikotarpis šios ūkio šakos įmonėms esą buvo praėjusių metų pirmas pusmetis ir šių metų pradžia.

2009 m., palyginti su 2008-aisiais, medienos sektoriaus įmonių gamybos apimtis ir pajamos smuko maždaug penktadaliu. Trejų metų augimas buvo nubrauktas vos per pusmetį. Dalis įmonių nutraukė veiklą, kitos atleido nemažą dalį darbuotojų ir nusprendė sunkmetį išlaukti.

Tačiau jau 2009 m. antroje pusėje gamybos ir eksporto apimtis nustojo mažėti ir pasirodė pirmieji atsigavimo ženklai.

"Šioks toks augimas matomas jau nuo praeitų metų antro trečio ketvirčio. Aišku, tokių skaičių, kokie buvo 2008 m. viduryje, kai šalyje buvo ekonomikos pakilimo pikas, dar nepasiekėme. Jeigu palygintume 2008 m. rodiklius su šių ar praeitų metų duomenimis, rinkos atsigavimo dar nematytume, bet judame gera linkme", – dienraščiui sakė R.Beinortas.

Didžiausia problema dabar esą yra apyvartinių lėšų trūkumas.

"Bankai dabar yra kaip tie šilkaverpiai vorai – užsidarę savo kokonuose gyvena. Iš Lietuvos verslo jie pasitraukė", – teigė asociacijos vadovas.

Nuosmukio nepatyrė

Jis taip pat pabrėžė, kad atsigavimo variklis yra eksportas, mat didelė dalis šalies baldų ir kitų medienos produktų gamintojų dirba ne vietos rinkai. Be to, daugėjant užsakymų užsienyje, apsukas didina ir šalies lentpjūvės bei kitos medienos sektoriaus įmonės.

"Yra unikalių bendrovių, kaip "Jūrės medis", kuri gamina klijuotos medienos konstrukcijas statyboms. 2009 m. jų pardavimo pajamos buvo net didesnės nei 2008-aisiais. Jie jokio nuosmukio nepatyrė. Panašiai atrodo ir "Klaipėdos mediena", "Sakuona", "Vilniaus baldai". Bet kalbant apie visą sektorių, vienareikšmiškai tik eksportas mus gelbėja", – teigė asociacijos vadovas.

Tiesa, jis pripažino, kad iš viso medienos sektoriaus įmonių dabar geriausiai sekasi baldininkams, kuriuos iš recesijos savo užsakymais tempia švedų milžinė "Ikea".

Bijo antros krizės bangos

Tiek smulkieji baldų gamintojai, tiek didžiosios šio sektoriaus įmonės tiki, kad blogiausia – jau praeityje. Esą sugrįžta net ir seni klientai, kurie pigaus dolerio laikais buvo atradę Kiniją. Tačiau džiūgauti verslininkai neskuba ir apie atsigavimą kalba gana atsargiai.

"Mes sunkmečiu apskritai nesiskundėme, nes gaminame bendrovei "Ikea" ir apie 98 proc. savo produkcijos eksportuojame. Pardavimo apimtis iš esmės ir nebuvo smukusi, tik šie rodikliai Lietuvoje. Kaip tik dabar pastebime, kad gali būti sunkumų, nes ES šalių vyriausybės pradeda taupyti. Pažiūrėkite, kas dedasi Graikijoje ir Ispanijoje. Net nauja britų valdžia veržiasi diržus. Be to, ekonomistai vis garsiau kalba, kad gali ateiti antroji krizės banga, – kalbėjo bendrovės "Baldai jums" finansų direktorė Nijolė Meškauskienė. – Šiandien situacija nėra bloga, bet kalbėti apie šviesią ateitį dar rizikinga."

Tokios pačios nuomonės ir koncerno SBA finansų viceprezidentas Algirdas Šabūnas.

"Pagrindinis rinkos variklis – eksportas. Ir mes eksportuojam daugiau nei 95 proc. produkcijos. Kalbant apie Lietuvą, matome, kad baldų rinka čia po truputį stabilizuojasi, bet augimo dar teks luktelėti", – teigė jis.

Diržų neatleidžia

Lietuvos rinkoje dirbantys mažieji baldų gamintojai šauti šampano taip pat dar nesiruošia. Pasak nestandartinius baldus gaminančios bendrovės "Sostinės baldai" direktorės Inesos Abromaitės, pastaruoju metu užsakymų daugėja, tačiau ateina tik tie klientai, kurie ieško prabangių baldų. O tokių niekada nebuvo daug.

"Atsigavimo ženklai yra akivaizdūs, bet yra tokia bėda – Lietuvoje išnyko vidurinė klasė, Anksčiau parduodavome tiek pigių, tiek brangių baldų. O dabar gaminame ir parduodame tik tuos prabangiausius. Tie, kurie turėjo nedaug pinigėlių, dabar jų veikiausiai turi dar mažiau, tad nieko ir neperka. Ateina tik tie, kurie galėjo sau leisti nepigius pirkinius ir per krizę", – įžvalgomis dalijosi I.Abromaitė.

Ji pastebi, kad po truputį atsigauna statybų rinka – gyventojai esą vėl pradeda vykdyti apdailos darbus ir užsako, perka baldus. Tiesa, tokie pokyčiai matomi tik nuosavų namų rinkoje. Mažiau pasiturintys butų savininkai dar laukia geresnių laikų.

I.Abromaitė taip pat prasitarė, kad vos 12 darbuotojų turintys "Sostinės baldai" bando praminti kelius į užsienį. "Beveik pasirašėme sutartį su Gruzija, jiems patinka mūsų kainos, medžiagos ir kokybė, tad gal pavyks iš to išpešti ką nors gera. Suprantu, kad didžiųjų rinkos žaidėjų nenukonkuruosime, bet čia jau žingsnis į priekį", – teigė "Sostinės baldų" direktorė.

Nepaisant pozityvių ženklų ir naujų partnerių, pašnekovė įsitikinusi, kad diržų atleisti nebus galima iki pat 2010 m. pabaigos: "Dabar jau linksmiau nei metų pradžioje, klientų ateina. Bet dar reikia palaukti. Kitais metais panašiu metu turėtų būti geriau."

Beje, krizė ne tik įnešė nerimo į medienos apdirbimo rinką ir pridarė nuostolių verslininkams, bet ir gerokai praretino baldų pramonės įmones. Vien pernai bankrutavo dvi didelės įmonės – Ukmergės "Narbutas ir Ko" ir Klaipėdos "Dilikas". Krizės neištvėrė ir apie 10 mažesnių įmonių.