Valdančioji koalicija svarbiausius darbus ir toliau atidėlioja rudeniui. Vakar buvo nuspręsta, kad sprendimas dėl skalūnų dujų žvalgybos konkurso nugalėtojo bus priimtas tik rugsėjį, nors Seimas pavasario sesijoje skubėjo priimti visus tam reikalingus teisės aktus.

Vėl atidėjo

Nors ne vienas politikas anksčiau leido suprasti, kad konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos nugalėtoja pagaliau bus paskelbta bendrovė "Chevron". Tačiau vakar šiam klausimui nagrinėti sudaryta Aplinkos ministerijos komisija nutarė sprendimą atidėti iki rugsėjo 16-osios.

Kaip informavo komisijos pirmininkė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, sprendimas atidėtas, nes to esą paprašė "Chevron", be to, teismuose vyksta ginčai dėl konkurso.
"Vyksta ginčai dėl konkurso, nes yra paduotas "Perkūno naftos" skundas dėl šios bendrovės nepripažinimo konkurso nugalėtoja. O dėl "Chevron" yra atidėta data iki rugsėjo 16 d., kada bus aiškiau sudėlioti visi įstatymų įgyvendinamieji aktai", – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė D.Matonienė.

Fizinių asmenų valdoma bendrovė "Perkūno nafta", kurios vienas partnerių – kol kas neįvardijamas britų investuotojas, dalyvavo konkurse žvalgyti dujų ir naftos išteklius Kudirkos–Kybartų plote Vakarų Lietuvoje. Be to, jame varžėsi Nyderlandų energetikos paslaugų bendrovės "KS energy" antrinė bendrovė "Diseta".

O "Chevron" dalyvavo konkurse dėl skalūnų dujų žvalgybos Šilutės–Tauragės plote. Konkurse dėl žvalgybos šiame plote "Chevron" buvo vienintelė dalyvė.

Ministras nepatenkintas

Aplinkos ministras, kalbėdamas su "Kauno diena", neslėpė, kad nėra sužavėtas tokiu jo vadovaujamos ministerijos komisijos sprendimu.

"Mano vertinimu, komisija pasielgė labai neryžtingai. Tie argumentai, kuriuos išgirdau, kad sprendimą reikėjo atidėti, manęs neįtikino. Nedalyvavau komisijos posėdyje, todėl man sunku pasakyti, kodėl kai kuriems jos nariams to ryžto pritrūko", – dienraščiui teigė V.Mazuronis.

Paklaustas, ar po šio komisijos sprendimo tiki, kad "Chevron" neatsisakys planų investuoti Lietuvoje, A.Mazuronis teigė, jog "neatstovauja "Chevron" interesams, tačiau Lietuvos interesai reikalauja kuo greičiau apsispręsti dėl skalūnų dujų žvalgybos".

Ministras taip pat užsiminė, kad rugsėjo 16 d. į posėdį rinksis naujos sudėties komisija, nes pareigas savo noru palieka Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.
Pasiteiravus, ar J.Mockevičius iš darbo tikrai išeina savo pageidavimu, ar jo buvo paprašyta priimti tokį sprendimą, V.Mazuronis teigė, kad tai asmeninis J.Mockevičiaus sprendimas, kurį jis palaiko.

Pats J.Mockevičius apie tai, kad traukiasi iš pareigų, po Aplinkos ministerijos komisijos posėdžio žurnalistams neužsiminė. Jis kalbėjo, kad dėl tokio sprendimo Lietuva laiko nepraranda.
"Manau, kad laikas čia neprarandamas, nes, būkim biedni, bet teisingi, jeigu šiandien net pareiškėjai teikia raštus, kad jie šiandien nenori tapti laimėtojais, jeigu visuomenė nepageidavo vakar, šiandien, gal ir rytoj nepageidaus... Nesu tikras, bet manau, kad ir Vyriausybė nebūtų labai laiminga, gavusi tokį nutarimo projektą ir sulaukusi protestų už Vyriausybės durų", – teigė jis.

Didintų konkurencingumą

Apie tai, kad skalūnų dujos gali padėti Europai ir Lietuvai neprarasti konkurencingumo prieš JAV, vakar kalbėjo ir Vilniuje viešėjusi verslininkų asociacijos "Business Europe" prezidentė Emma Marcegaglia.

"Mes ministrui pirmininkui pasakėme, jog manome, kad skalūnų dujos yra galimybė. Žinau, kad tai labai jautrus klausimas, bet labai svarbu padaryti Europą ir galbūt jūsų šalį labiau nepriklausomą nuo kitų valstybių. Mes taip pat daug diskutavome, kad per skalūnų dujas JAV reindustrializuoja bei plėtoja gamybą ir turime į tai kreipti dėmesį, nes mes prarandame konkurencingumą", – po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė E.Marcegaglia.

Praėjusią savaitę premjeras A.Butkevičius pareiškė, jog "Chevron" atstovai susitikime jam pasakė, kad trauktis iš projekto neketina.

"Chevron Exploration & Production Lietuva" vadovas Gilbertas Ankenbaueris anksčiau yra sakęs, kad, Seimui sugriežtinus skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos tvarką, bendrovei gali tekti daugiau investuoti, be to, prireiks daugiau laiko, ieškant skalūnų.

"Būtų teisingas žingsnis"

Buvęs premjeras Andrius Kubilius, kuriam vadovaujant Vyriausybei ir prasidėjo konkursai dėl skalūnų dujų žvalgybos, vakar teigė, kad sutarties su "Chevron" pasirašymas būtų teisingas Lietuvos žingsnis.

Jis teigė, kad visais atvejais reikia išsiaiškinti, kokie galimi Lietuvos skalūnų klodai.

"Esu už tai, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, kuriose manoma, kad yra skalūnų dujų, ištirtų, ar tikrai turime tų dujų, kiek jų turime ir kokia iš to gali būti nauda", – Žinių radijui kalbėjo A.Kubilius.

Buvęs premjeras, o dabar Seimo opozicijos lyderis mano, kad baimė dėl galimos žalos aplinkai žvalgant skalūnų dujas yra perdėta, nes darbai būtų atliekami naudojant saugias technologijas.

"Manyčiau, kad šitų susikeltų baimių dėl nežinojimo, gal dėl kitų priežasčių, kad skalūnų dujų žvalgyba gali sukelti kokių nors bėdų, tikrai per daug. Be to, yra visos technologijos, kurios gali apsaugoti nuo bėdų", – teigė A.Kubilius.

Vertinimai – apytiksliai

Specialistų vertinimu, Vakarų Lietuvos žemės gelmėse gali būti apie 10–15 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų. Jos slypi maždaug 2–3 kilometrų gylyje. Lietuvos poreikiams šiuo metu per metus reikia apie 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Jei paaiškėtų, kad mokslininkų vertinimai dėl skalūnų dujų yra teisingi ir jas įmanoma palyginti nebrangiai išgauti, išgavimo darbai galėtų prasidėti po kokių penkerių metų.