„Tam, kad geležinkeliais sujungtume visus ES Baltijos rytinės pakrantės uostus ir sudarytume galimybes gyventojams ir kroviniams greičiau pasiekti Vakarų Europą, į transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtros planus ypač svarbu įtraukti europinio standarto geležinkelio trasą į Klaipėdą. Šiandienos geopolitiniame kontekste, Baltijos šalių, taip pat ir Ukrainos susijungimas su ES transporto sistema – vienas prioritetinių siekių“, – TTE tarybos posėdyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Greitojo europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą pagerintų transporto ir logistikos jungtis Vidurio ir Rytų Europoje, kuriant naujus krovinių gabenimo koridorius su Ukraina.

Be to, ministro teigimu, greita europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sukurtų perspektyvią alternatyvą kelių transportui, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, blokuojant jos Juodosios jūros uostus ir dėl to stringant Ukrainos grūdų eksportui bei kylant grėsmei pasaulio apsirūpinimui maistu, TTE taryboje atkreiptas dėmesys į trūkstamas ES transporto jungtis ir šios problemos pašalinimo būtinybę. Pasak ministro M. Skuodžio, Lietuva kartu su Latvija ir Estija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros „Rail Balticos“ projektą, kurio įgyvendinimas ir reikiamo finansavimo užsitikrinimas yra bendras visos ES tikslas.

Lietuva siekia padėti karo nualintai Ukrainai išvežti praėjusių metų derliaus grūdus, jų yra likę apie 20 mln. tonų. Gegužės mėnesį bandomuoju traukiniu iš Ukrainos į Lietuvą buvo atgabentas krovinys su 50 konteinerių. Dėl infrastruktūros ribojimų Ukrainos ir Lenkijos pasienyje šiuo metu per Lenkiją į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1–1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.

2021 m. Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ pernai vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų. Iš jų vietiniai gabenimai sudarė apie 1,8 mln. tonų.