– Kokią matote ukrainiečių darbuotojų perspektyvą? Ar jie pasiliks, ar tai tik laikinas sprendimas?

– Kai kurios atvykusios moterys, nes dauguma atvykusiųjų moterys, tikrai integruojasi į visuomenę, vaikus veda į darželius, mokyklas. Tikėtina, kad liks ilgesniam laikui. Pačios sako, kad tikrai prireiks laiko, kol jų miestus atstatys, kol galės grįžti. Deja, nėra darbuotojų vyrų iš Ukrainos, nes jie kariauja.

– Ar sudėtinga situacija dėl darbuotojų iš Centrinės Azijos?

– Manau, pagrindinis trikdis – teisės aktai, kurie sunkina sąlygas. Labai džiaugiamės, kad aukštos kvalifikacijos sąrašai buvo panaikinti ir palengvintas atvykimas iš įvairių šalių. Didžiulis trūkumas vairuotojų, gamybos operatorių, virėjų, tarnyba spalio mėnesį registravo bent 30 tūkst. laisvų darbo vietų. Galėtume pasitelkti darbuotojus, kurie nori atvykti į Lietuvą, kurie motyvuoti, galėtume iš to gauti pridėtinės vertės ir naudos, nes visada gerai, kai yra mokesčių mokėtojų, dirbančių Lietuvoje, o ne komandiruotų iš kitų šalių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiems sektoriams labiausiai trūksta darbuotojų šiandien?

– Išskirti vieno negalime, nes trūksta įvairių profesijų įvairiose darbovietėse. Net trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos – valytojų.

– Kodėl iš Centrinės Azijos atvykę darbuotojai greitai išvyksta ir neužsibūna?

– Manau, daug priežasčių. Dažnai į Lietuvą žiūri kaip į tarpinę stotelę prieš patenkant į Vakarų Europos šalis, kur didesni atlyginimai. Nuo sausio mėnesio bus tam tikrų migracijos pokyčių, bus galima stebėti, ar tikrai visi atvyksta, kurie gauna vizas. Nes ne visi gavę vizas atvyksta į Lietuvą. Kol kas nėra bendros Europos sistemos, kad pamatytume, ar su ta viza nevyksta į kitą šalį, net neatvykę į Lietuvą. Nuo sausio tai bus galima patikrinti.

Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių.

– Ką galėtume padaryti, kad srautas iš Centrines Azijos būtų ryškesnis?

– Turime leis įdarbinimo įmonėms vežti darbuotojus. Smulkesnės įmonės dabar telkiasi komandiravimo paslaugas. Lietuvoje yra per 80 proc. smulkiojo verslo, kur apie 20 darbuotojų, jos pačios nepajėgios iš kitų šalių atsivežti. Tikrai nelengva surasti, surinkti reikalingus dokumentus. Manome, kad turėtų būti leidžiama tai daryti įdarbinimo įmonėms ir tai pagerintų situaciją rinkoje. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių 350 tūkst. Turime rimtai galvoti, kuo užpildysime šį trūkumą.