Pataisos taip pat numato aiškius atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, o tai reiškia, kad atsiranda aiškus eiliškumas, padėsiantis užtikrinti, kad didžioji dalis šiandien išmetamų atliekų būtų panaudojamos dar kartą arba būtų perdirbamos, taip ženkliai sumažinant jų išmetimą į sąvartynus arba deginimą.

Tikimasi, kad šios pataisos taps dokumentu, kuris paskatins gamintojus gerinti gaminių kokybę, daryti juos ilgaamžius, tvarius, galiausiai gaminti juos tausojant aplinką ir išteklius ir taip, kad sugedus ar sulūžus, jie būtų pataisomi, o visiškai nebetinkantys naudojimui – perdirbami. Šiuo metu Lietuvoje gaminant naujus produktus panaudojama tik 3,9 proc. antrinių žaliavų, tačiau įstatymo pataisos sudarys galimybę iki 2030 m. pasiekti ES vidurkį, kuris šiandien beveik tris kartus didesnis nei Lietuvos ir sudaro beveik 12 proc.

Ambicingi tikslai

Pataisos taip pat labai aiškiai apibrėžia Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano užduotis, kurios numato labai ambicingus tikslus, padėsiančius pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Naujame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane turės būti numatytos priemonės, kurios padės pasiekti, kad iki 2025 m. pakartotiniam naudojimui paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekis būtų bent 55 proc. susidarančių komunalinių atliekų, o 2035 m. – ne mažiau kaip 65 proc.

Ne mažesnė ambicija numatoma ir pakuočių atliekų perdirbimui. Numatoma, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi būti perdirbama bent 65 proc. visų pakuočių atliekų, iki 2030 m. gruodžio 31 d. – bent 70 proc., o į sąvartynus, jau nuo 2035 metų patektų ne daugiau kaip 5 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Atliekų šalinimas sąvartynuose yra paskutinėje atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų vietoje, todėl perėjimą prie žiedinės ekonomikos galima vertinti ir pagal pasiektą tikslą ženkliai mažinti komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose. Numatomos priemonės turės užtikrinti, kad iki sąvartynų atkeliaus vis mažiau atliekų, o patrauklumas šalinti atliekas sąvartynuose bus mažinamas ir didinant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose yra pigiausias ir paprasčiausias atliekų tvarkymo būdas, tačiau jis labiausiai kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai, dėl ko ir yra paskutinėje atliekų tvarkymo prioritetų vietoje. Iš naujo požiūrio perspektyvos, tai – visiškai neracionalus ir neekonomiškas atliekų tvarkymo būdas.

Gaminiai atsirandantys rinkoje pirmiausia turi gerokai ilgiau tarnauti, būti nesunkiai pataisomi, o sugedę tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tolimesnis jų arba atskirų jų dalių panaudojimas arba perdirbimas.

Taip tvarkant atliekas pašalinama daug vertingų žaliavų, kurios gali būti vėl tikslingai panaudotos gamyboje taip tausojant mažėjančius gamtinius išteklius, o kartu užtikrinant pramonės apsirūpinimą vietine žaliava ir sumažinant jos priklausomybę nuo žaliavų rinkų. Pagal įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas atliekų prevencijai. Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšos galės būti skiriamos ir atliekų prevencijos srityje dirbančių darbuotojų mokymams, visuomenės švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos moksliniams tyrimams bei strateginių dokumentų ruošimui.

Sekantis atliekų tvarkymo prioritetas – pakartotinis gaminių panaudojimas. Gaminiai atsirandantys rinkoje pirmiausia turi gerokai ilgiau tarnauti, būti nesunkiai pataisomi, o sugedę tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tolimesnis jų arba atskirų jų dalių panaudojimas arba perdirbimas.

„Paskutinį kartą skėtį klientui teko taisyti prieš gerus metus. Didžioji dauguma jų gaminami iš nepatvarių medžiagų, tad neretai po didesnio vėjo gūsio jie lūžta ir keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę, o ne į taisyklą. Tausodami planetą uždraudėme vienkartinius plastiko indus, tačiau panašu, kad turime uždrausti ir kitus, beveik vienkartiniais tampančius nepatvarius daiktus, kuriuos gaminant teršiama aplinka ir naudojama energija. Didžiausias rūpestis gamintojams šiandien – ne aplinka, o jų pelnai. Tai turi keistis.“, – sako įvairius buitinius ir galanterijos gaminius taisantis meistras Valdas Kontautas.

Atliekų tvarkymo įstatyme be atskiro atliekų surinkimo sistemų plėtimo, įpareigojimo gamintojų ir importuotojų organizacijoms diferencijuoti įmokas atsižvelgiant į gamintojų gaminamų gaminių savybes (patvarumą, pataisomumą, tinkamumą perdirbti ir pan.) numatomi griežtesni reikalavimai gamintojų ir importuotojų organizacijoms, padalintos savivaldybių ir organizacijų atsakomybės organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, siekiant užtikrinti kokybiškos ir visuotinai prieinamos antrinių žaliavų rūšiavimo paslaugos teikimą gyventojams, stabilų šios paslaugos finansavimą. Nauji reikalavimai padės užtikrinti reikiamą rūšiavimo infrastruktūrą, kad gyventojai galėtų maksimaliai prisidėti prie ambicingų tikslų tinkamai sutvarkyti kuo daugiau atliekų.

Atskirai rūšiuosime tekstilę, statybines, maisto ir pavojingas medžiagas

Naujos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato, kad šalyje turės būti atskirai surenkamos statybinės, maisto, tekstilės ir pavojingos atliekos. Atskiras pavojingų atliekų surinkimas turi užtikrinti lengvesnį pavojingų medžiagų atskyrimą ir tvarkymą, atskiras kitų atliekų surinkimas pirmiausia padės lengviau atskirti atliekų frakcijas, taip palengvinant jų tolimesnį panaudojimą arba perdirbimą.

Tikimasi, kad pagal naujus reikalavimus atsiradus atskiriems tekstilės atliekų konteineriams, ar taikant kitokias atskiro tekstilės surinkimo iš namų ūkių priemones, tekstilės atliekos nebus užterštos (kaip būtų tekstilės atliekas išmetus į mišrių atliekų konteinerį) ir bus švari žaliava, o tai sudarys galimybes ne tik lengviau jas tvarkyti ir perdirbti, tačiau ir dar kartą jas panaudoti pagal paskirtį. Naudotų išmetamų rūbų kiekiai kiekvienais metais vis didėja, todėl tikimasi, kad atskiras jų surinkimas ženkliai prisidės prie ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų. 2019 m. Lietuvoje surinkta 11 tūkstančių t tekstilės atliekų. 35 proc. jų pašalinta sąvartynuose, 31 proc. – sudeginta atliekų deginimo jėgainėse, panaudojant jas energijai atgauti, tik 9 proc. perdirbta arba kompostuota ir vos 1 proc. panaudota pakartotinai.

„Dirbu šalia tekstilės konteinerio Vilniaus mieste ir galiu pasakyti, kad atliekas tvarkanti įmonė nespėja tuštinti konteinerio. Jis beveik kasdien pripildomas pilnas, o neretai pasitaiko, kad rūbus išmesti atvežę žmonės, prisipildžius konteineriui juos palieka tiesiog šalia jo. Poreikis atskiriems tekstilės konteineriams, manau, yra milžiniškas ir jei nebus sudarytos galimybės, žmonės tiesiog, kaip ir anksčiau, mes rūbus į bendrus konteinerius“, – sako prekybininkė Aldona Juodzevičienė

Atskirai bus surenkamos ir statybinės atliekos. Užtikrinus, kad atskirai nuo viso komunalinio srauto būtų išrūšiuotos medienos, keramikos, betono, plytų, metalo, stiklo, plastiko, gipso ir kitos statybinės atliekos, bus lengviau jas tvarkyti bei perdirbti. Atskirai surinktos tekstilės ir statybinės atliekos negalės būti deginamos ir naudojamos energijai gauti ar būti vežamos į sąvartynus.