Vasario mėnesį 19-oje pasaulio valstybių vienu metu atliktas  gyventojų  nuostatų bei kovos su ekonomine krize veiksmų tyrimas  parodė, kad, nors visame  pasaulyje įsivyravusios pesimistinės nuotaikos, požiūris į savo valdžios veiklą bei  kovos su krize priemonės skiriasi.

Lietuvoje tyrimą atlikusios  rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atstovas Ignas Zokas pastebi, kad  atskirų šalių  gyventojų elgesys ir nuostatos krizės atveju nepasiduoda regioniniam ar politiniam grupavimui – Lietuvos gyventojų nuostatos taupyti maistui artimiausios prancūzams,   valdžios pastangas kovojant su krize vertiname taip pat kaip Tailando gyventojai, o apskritai mūsų šalies rezultatai labiausiai panašūs į Airijos.

Ekonominių sąlygų  ir laisvos rinkos vertinimas

23 procentai Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad dabartinė ekonominė padėtis Lietuvoje yra prasčiausia  per visą jų  gyvenimą.  Panašiai situaciją vertina ir lenkai bei olandai.  Rusai ir kinai dažniau nurodė, kad yra matę ir blogesnių laikų, tuo tarpu net 89 proc. JAV  ir  78 proc. Pietų Korėjos gyventojų dabartinę ekonominę krizę vertina kaip pačią baisiausią jų gyvenime.

Laisvą rinką Lietuvos gyventojai vertina panašiai kaip kinai –  po 14 proc. Lietuvos ir Kinijos gyventojų mano, kad laisva rinka veikia gerai ir pati pajėgs iškopti iš ekonominės duobės.  JAV  laisvąja rinka tiki 51 proc., Kanadoje – 40 proc.  gyventojų, mažiausiai jos šalininkų Portugalijoje ir Tailande, atitinkamai 6 ir 8 proc.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad be valdžios įsikišimo laisva rinka veikia prastai. Laisvosios rinkos galimybėmis abejoja toks pat procentas  rusų, lenkų bei prancūzų. Mažiausiai valstybės kišimusi į rinką “žavisi” britai,  tik 26 proc. apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje   tiki valdžios gebėjimais padėti laisvai rinkai.

Kas kaltas dėl krizės?

Lietuva patenka į grupę tų šalių, kurios gyventojai  dėl globalių ekonominių problemų nuoširdžiai kaltina savo nacionalinę valdžią – 41 proc. lietuvių, kaip ir bemaž analogiškas procentas  airių, rusų, meksikiečių bei Pietų Korėjos gyventojų mano, kad dėl dabartinių ekonominių problemų labiausiai kalta jų šalies valdžia. Tuo tarpu  ekonomiškai stiprioje  ir įtakingoje Vokietijoje  valdžią kaltinančių  skaičius procentas siekia vos  5 proc.
 
Lietuviai ir airiai dėl pasaulinės krizės nelinkę kaltinti  buvusios JAV administracijos – tik 3 proc. lietuvių ir 4 proc. airių mano, kad dėl to kalta Bušo politika. Labiausiai Jungtines Valstijas linkę kaltinti japonai, kur  net 45 proc. apklaustųjų dabartines pasaulines  nelaimes sieja su buvusio JAV prezidento vardu.

Bankus ir apskritai  finansinę industriją dėl krizės labiausiai kaltina vokiečiai (36 proc.), Lietuvoje , kaip ir Airijoje bei Ispanijoje šis skaičius svyruoja apie 20 proc.