Pasak „Swedbank“ vyr. ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, šie „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai netikėti ir juos greičiausiai lėmė tai, kad lietuviai kainų didėjimą sieja su euro įvedimu šalyje.

„Daugelio naudų, kurias gavo Lietuva, įsivedusi eurą, didelė dalis gyventojų nejaučia. Jie jaučia tai, kad kainos nuolat didėja, ypač profesinių paslaugų kainos, ir turbūt galvoja, kad būtent euras lėmė tai, kad dabar kainos yra gerokai pakilusios“, – svarsto N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, klaidinga buvo formuoti lūkesčius, kad paslaugos nebrangs. Pasak pašnekovo, akivaizdu, kad viskas brangsta kiekvienais metais.

Pagrindinis kainų augimo veiksnys pastaraisiais metais buvo sparčiai augusios darbo sąnaudos, didėjęs ir minimalus atlyginimas, ir vidutinis atlyginimas, kas iš esmės ir pakėlė daugelio paslaugų kainas.

„Net ir visos tos paslaugos, kurios per trejus metus pabrango 3,5 karto, nereiškia, kad neįvedus euro, jos būtų nepabrangusios. Pagrindinis kainų augimo veiksnys pastaraisiais metais buvo sparčiai augusios darbo sąnaudos, didėjęs ir minimalus atlyginimas, ir vidutinis atlyginimas, kas iš esmės ir pakėlė daugelio paslaugų kainas“, – paaiškino N. Mačiulis.

LRT stop kadras

Pašnekovo manymu, Lietuvoje trūksta diskusijų apie tai, kiek šalis sutaupė pinigų biudžete dėl to, kad įsivedė eurą.

„Lietuva per metus vien palūkanų mokėjimui už sukauptas skolas skiria apie 0,5 mlrd. eurų. Dėl to, kad mes įstojome į euro zoną ir mūsų skolinimosi kaina labai nukrito, Lietuva per metus dabar sumažina skolos aptarnavimo išlaidas 50 mln. eurų. Tai ta suma gali būti nukreipta į kelių tiesimą, į mokytojų atlyginimų didinimą, į socialinių išmokų didinimą. Tai yra tiesioginė finansinė nauda, kurią gauna Lietuva iš narystės euro zonoje“, – sako N. Mačiulis.

Išsamiau – įraše.