Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų finansinė padėtis per artimiausius metus blogės, 37 proc. tikisi išvengti pokyčių, pagerėjimo laukia 9 procentai.

Birželį pablogėjimą prognozavo mažiau - 42 proc. gyventojų, pagerėjimo tikėjosi tiek pat, praneša statistikai.

Kad jų finansinė padėtis jau pablogėjo, liepą nurodė 58 proc. gyventojų, birželį tokių buvo 60 proc. Kad finansai pagerėjo, tiek liepą, tiek birželį teigė po 4 proc. apklaustųjų.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 89 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 proc. - kad pagerėjo.

Liepą 13 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 58 proc. prognozavo pablogėjimą, 25 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.

88 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą.

Lūkesčius ir vertinimus apibendrinantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste buvo minus 44, kaime - minus 42. Palyginti su birželiu, mieste jis sumažėjo 4, kaime - padidėjo 2 proc. punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė blogesnis namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas, padaugėjo gyventojų, nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Kaimo gyventojai optimistiškiau prognozavo bedarbių skaičiaus pokyčius, didesnė jų dalis tikėjosi per artimiausius 12 mėnesių bent kiek sutaupyti.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 19 proc. punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Pasikeitimui įtakos turėjo ir pesimistiškesnės nei prieš metus namų ūkio finansinės padėties prognozės.