„Kalėdinės dovanos yra tapusios neatsiejama didžiųjų metų švenčių dalimi, todėl gyventojai kasmet joms skiria didelį dėmesį ir nemenką savo pajamų dalį. Dėl dovanų artimiesiems dažnas tautietis linkęs atsisakyti net kai kurių pirmo būtinumo prekių ir paslaugų arba stipriai apriboti savo išlaidas kitose srityse. Vis tik protingai planuojant savo finansus, taupant ir, prireikus, atsakingai skolinantis, šventiniu laikotarpiu galima išlaikyti finansinį stabilumą, dovanomis pasirūpinti į šoną nenustumiant kitų poreikių ir kartu su artimaisiais džiaugtis dosniomis šventėmis“, – sako Skirmantas Ketvirtis, „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas.

Atliktas tyrimas parodė, kad, lietuvių manymu, labiausiai verta skolintis tokioms dovanoms kaip kelionės (17 proc.) ir išmanieji įrenginiai bei buitinė technika (15 proc.). Daugiau kaip dešimtadalis (11 proc.) šalies gyventojų linkę manyti, kad galima skolintis bet kokiai dovanai, jei tik ji gali teikti džiaugsmą gavėjui.

Atliktas tyrimas parodė, kad, lietuvių manymu, labiausiai verta skolintis tokioms dovanoms kaip kelionės (17 proc.) ir išmanieji įrenginiai bei buitinė technika (15 proc.).

Psichologės Alinos Martinkutės-Vorobej teigimu, tai, kad gyventojai labiausiai linkę skolintis minėtoms dovanoms, greičiausiai, nulemta aplinkos formuojamų lūkesčių. Tiek išmanieji įrenginiai, tiek kelionės tam tikra prasme yra išorinis žmogaus statuso bei galimybių įrodymas.

„Gyvename kaitos laikmetyje, kai labai svarbu spėti su naujausiais išradimais, neatsilikti nuo informacijos srauto. Tai yra tam tikras spaudimas iš aplinkos. Kita vertus, akivaizdu, kad išmanieji įrenginiai palengvina kasdienį ir profesinį gyvenimą, todėl, natūralu, kad žmogus siekia įgyti ir artimiesiems dovanoti tai, kas gali palengvinti ir paįvairinti jų kasdienybę“, – sako A. Martinkutė-Vorobej.

Psichologės vertinimu, polinkis netaupyti dovanoms gali turėti ir dar vieną motyvą. Dovanojame, nes jaučiame malonumą matyti, kad galime pradžiuginti kitą žmogų. Tačiau jei dovanai sunkiai taupoma, asmuo gali jausti prievolę, o ne malonumą dovanoti.

„Taupymas žmogui gali asocijuotis su kažko malonaus atsisakymu šiuo metu. Sąmoningai ar ne, gali kilti klausimas, ar verta dėl sutaupytų kelių dešimčių eurų metų pabaigoje atsisakyti ap(si)dovanojimo tuoj pat? Apčiuopiami dalykai atrodo tikresni. Kitas svarbus dalykas – galimybė sau leisti įgyvendinti sprendimus greičiau, žmogui gali reikšti laisvę ir nepriklausomybę. Taupymas gali sietis su laisvės veikti apribojimais“, – apie taupymo iššūkį sako psichologė.

Tyrimo duomenimis, skolintis kalėdinėms dovanoms labiau linkę jaunesni asmenys. Komentuodama šį faktą psichologė pažymi, kad, visų pirma, jaunesni gyventojai labiau pasitiki savo galimybėmis uždirbti ir grąžinti skolas, nes aplinka sustiprina šias jų nuojautas. Kartu jaunimas gali būti išmokęs ar įgijęs įprotį gyventi pagal poreikius, mažiau save varžyti.

„Jaunuoliai turi mažiau baimių, kurios būdingos vyresniajai kartai. Jos atstovų suvokimas apie taupymą, vartojimą ir skolinimąsi formavosi tokiomis aplinkybėmis, kai dėl visuotinio deficito reikėdavo labai gerai apskaičiuoti savo išlaidas ir atsidėti „juodai dienai“. Tačiau jaunoji karta gimė ir augo didesnių galimybių aplinkoje, pasižyminčioje augančiu vartojimu, didesniais pinigų srautais, aukštesniu pragyvenimo lygiu“, – sako A. Martinkutė-Vorobej.

Vis dėlto S. Ketvirtis pabrėžia, kad skolintis būtina atsakingai – įvertinti savo pajamas, turimus įsipareigojimus ir pasirinkti patikimą skolintoją. Įvertinti kliento skolinimosi galimybes privalo ir pati bendrovė, teikianti paskolas. Vadovaujantis atsakingo skolinimosi principu, ji privalo griežtai laikytis įstatymų ir neskolinti daugiau nei leidžia kliento galimybės.

Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę apie taupymą šventinėms dovanoms, finansų bendrovės užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Šių metų spalio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta daugiau nei tūkstantis gyventojų visoje Lietuvoje.