Bankų ekonomistai pastaruoju metu vėl garsiau prabilo apie Lietuvos laukiančią rimtą ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba jau pirmą šių metų ketvirtį gavo 13 pranešimų apie atleidžiamus daugiau kaip 800 darbuotojų. Tarp mažinančių personalą – tokios kompanijos kaip „Barclays“, „Sparta“, „Luminor“. Tarptautinė verslo rizikų valdymo bendrovė „Coface“ Lietuvoje bei kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse prognozuoja bankrotų skaičiaus augimą.

„Visi šie ženklai kelia tam tikrą nerimą darbo rinkoje, juk kaip teigia gausūs tyrimai, stresas netekus darbo – vienas stipriausių. Ypač likti be pragyvenimo šaltinio baiminasi žmonės, turintys nemažų finansinių įsipareigojimų, – teigia specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – iš tiesų, skolų našta, kurią velka Lietuvos gyventojai, labai nemaža. Kaip liudija 2018 m. Lietuvos banko paskelbta „Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga“, 2017 m. pabaigoje gyventojų paimtų paskolų likutis sudarė 8,46 mlrd. eurų, jas buvo paėmę 640,6 tūkst. namų ūkių, kurių vienas vidutiniškai buvo skolingas 6662 eurus. Per 2018 m. šie skaičiai, tikėtina, dar ūgtelėjo.

Nerimauja ir prastai besiverčiančių įmonių darbuotojai. Dar viena grupė daugiau bijančių bedarbystės – nepopuliarias specialybes turintys, užsienio kalbų nemokantys asmenys, vyresnio amžiaus žmonės, o taip pat tie, kieno darbo vietos sunkmečiu kris pirmiausiai – tai, ko įmonės, susidūrusios su sunkumais, atsisakytų pirmoje eilėje.“

Optimistų kol kas dauguma

Kaip parodė apklausa, kurioje dalyvavo 1219 dirbančių Lietuvos gyventojų, kol kas optimistiškai žvelgiantys į savo darbo perspektyvas dominuoja. Daugiau nei pusė (54 proc.) teigia, kad darbo prarasti šiuo metu nebijo. Kas ketvirtas (25,8 proc.) respondentas tokį įsitikinimą grindžia tuo, kad turi paklausią specialybę arba kelias specialybes, tad net ir likę be darbo greit susiras naują. Beveik tiek pat (25,4 proc.) net negali įsivaizduoti, kad gali netekti darbo – „to negali būti“. 2,8 proc. ramūs dėl savęs, nes dirba sau, o ne darbdaviui.

Kad darbo vietos gali nelikti, baiminasi veik kas trečias (28,4 proc.) dirbantysis. Apie pusę jų tokią išvadą daro žvelgdami į besiklostančią ekonominę situaciją, netgi pažįsta be darbo pastaruoju metu likusių žmonių. Kas dešimtas (10 proc.) respondentas galimą darbo praradimą sieja su prasta darbovietės padėtimi, o kas 25 (4 proc.) girdėjo, kad jo įmonę reorganizuos ar jo etatą ketina naikinti. JAV gyventojai, kaip liudija visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Gallup“ 2018 m. duomenys, dėl darbo praradimo perspektyvų ramesni už lietuvius: tik 11 proc. jų prognozuoja, kad labai tikėtina, jog per artimiausius 12 mėnesių neteks darbo. Kad tokios tikimybės nėra, mano 59 proc. amerikiečių.

Ne visai ramus dėl savo turimo pragyvenimo šaltinio – kas šeštas (17,6 proc.) dirbantysis Lietuvoje.

Nerimaujančių, kad ekonominė situacija prastėja ir gali pasipilti atleidimai, gausiausia vėlgi buvo tarp baigusių minimalius mokslus (39 proc.), o mažiausiai nerimo – pas baigusius profesines mokyklas (24 proc.). Tiesa, netikėtai daug pastarųjų skundėsi, kad darbo gali netekti dėl prastų reikalų darbovietėje (24 proc.).

Nerimauja kiek vyresni

Kaip parodė apklausa, dėl savo darbo vietos ramūs jaučiasi net 58,7 proc. asmenų, kuriems 30 ar mažiau metų, kas trečias (36,5 proc.) šio amžiaus atstovas atmeta netgi galimybę netekti darbo, nes „to negali būti“. Vyresni dirbantieji dėl savo darbo perspektyvų turi daugiau abejonių. Ir tai nenuostabu, nes Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. pabaigoje didžiausia turimų paskolų vertė buvo tų namų ūkių, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 m. Šios amžiaus grupės namų ūkiams teko ketvirtadalis visų namų ūkių turimų paskolų vertės ir 14,1 proc. paskolų skaičiaus. Kas trečias vyresnis nei 31 m. asmuo teigė bijantis prarasti darbą. Tiesa, siejančių tai su bendra ekonomine situacija buvo 15,5 proc. nuo visų šio amžiaus respondentų, dar 12,3 proc. galimą atleidimą siejo su prasta darbovietės situacija, o 4,9 proc. minėjo, kad gali netekti darbo dėl įmonės reorganizavimo ar etatų mažinimo. Kiek netikėta, kad nerimaujančių, bet kol kas nebijančių atleidimo abiejose amžiaus grupėse buvo maždaug po lygiai. Įdomu, kad nuogąstaujančių dėl darbo vietos buvo kiek daugiau tarp moterų (31,4 proc.) nei tarp vyrų (26,4 proc.).

Išsilavinimo paradoksai

Aklai tikinčių, kad jų turimas darbas niekur nepasidės, daugiausiai buvo tarp darbuotojų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsilavinimą (35 proc.). Mažiausiai niekuo neparemto tikėjimo, kad darbas „nepabėgs“, aptikta tarp baigusių aukštąsias mokyklas (14 proc.). Beje, tarp turinčių aukštojo mokslo diplomą itin daug buvo pasitikinčių savo įgyta profesija ar profesijomis (32 proc.) Respondentų nuomone, jų įgūdžiai ir žinios paklausūs rinkoje, tad vietoj prarasto darbo greit atsiras kitas. Savo įgyta profesija pasitikėjo ir asmenys, įvaldę vienokį ar kitokį amatą (24 proc.). Juk būtent kvalifikuotų darbininkų trūkumas Lietuvos verslą kamuoja labiausiai.