E. parduotuvė, vienijanti šalies ir užsienio menininkus bei amatininkus, netrunka pralaužti net vyresnės kartos žmonių skepticizmą. Menininkų gretos sėkmingai auga, tačiau vienas e. parduotuvės „Crafts World“ įkūrėjų Vytenis Pakėnas tikrąja sėkme vadina gebėjimą pildyti socialinius tikslus.

Idėją brandino ilgai

Jaunas 25 metų verslininkas ir vienas bendrovės „Crafts World“ įkūrėjų V.Pakėnas dar sėdėdamas mokyklos suole brandino idėją suvienyti meną ir e. prekybą. O noras išbandyti savo jėgas šioje srityje, anot jo, gimė dėl natūralaus poreikio: „Mano tėtis yra menininkas – dirba su medžiu, o aš nuo vaikystės domėjausi interneto technologijomis, tad jau dešimtoje klasėje pabandžiau pristatyti jo darbus internete.“

Tiesa, tąkart pirmasis bandymas į stambų projektą neišsirutuliojo ir buvo pasmerktas mirti. Tačiau baigęs universitetą V.Pakėnas nusprendė idėją atgaivinti. „Vis dėlto supratau, kad pats vienas e. parduotuvės, skirtos meno ir amatų žmonėms, nesukursiu. Todėl pasidalijau idėja su dabartine partnere Andželika ir po pasirengiamųjų darbų mes įkūrėme bendrovę.“

Verslininko manymu, natūralu, kad šiandien projekto rezultatas smarkiai skiriasi nuo pradinės idėjos. Laikui bėgant bendrovės įkūrėjai pamatė, kad tinklalapyje savo darbus pristatantiems kūrėjams reikia ne vien naujo būdo parduoti savo kūrybą, bet taip pat platformos bendruomenei kurtis, tarpusavyje bendradarbiauti. Todėl šiandien tinklalapis sujungia abi šias funkcijas.

„Tai yra bendruomenė, kuri suteikia žmonėms, užsiimantiems menais, amatais ir rankų darbais, platformą ir galimybę pristatyti savo kūrybą nemokamai, prekiauti ja ir gauti reikalingą nemokamą šviečiamąją medžiagą“, – reziumavo V.Pakėnas.

Lietuviai nestokoja atsargumo

„Įsilieti į rinką buvo palankus metas. Tikrai nesame pirmieji lietuviai, sugalvoję į vieną vietą e. erdvėje surinkti kūrėjus. Pats panašaus pobūdžio lietuviškų tinklalapių internete suskaičiuoju penketą, dalis jų “kvėpuoja„ ir dabar. Tačiau visi jie susikūrė per anksti arba jų įkūrėjai apgalvojo tik informacines technologijas, neturėdami suvokimo apie menininko gyvenimą: kuo šis kvėpuoja, kas jam patogu“, – svarstė V.Pakėnas.

Bendruomenė dar visiškai nauja, – kūrėjus į ją pradėta traukti vos šių metų balandį – tačiau jų jau esama per 70. Šiuo metu didžiąją kūrėjų dalį sudaro lietuviai, nors bendruomenę papildę ir užsieniečiai iš Latvijos, Serbijos, pietinių Europos šalių.

„Pietinės šalys patrauklios kūrėjų atžvilgiu, nes ten dėl krizės žmonės jaučiasi dar gana nestabiliai. O pirkimą nuo vasaros pabaigos aktyviau pradėjome skatinti Skandinavijos šalyse“, – sakė V.Pakėnas.

Pašnekovas neslėpė: kad ir kaip būtų paradoksalu, pristatyti savo veiklą Lietuvoje yra sunkiau nei užsienyje. Anot jo, šalyje yra daug skepticizmo, kurį tenka nurungti: „Natūralu, kad atsiranda ir pozityviai nusiteikusių kūrėjų – jie mus pasiekia per pažįstamus, sužino iš lūpų į lūpas, vedami noro palaikyti bendruomenę. Tačiau lietuviai į e. prekybą žiūri dar atsargiai. Šiuo metu didžioji dalis mūsų pirkėjų yra Lietuvos išeiviai užsienyje.“

Menininkai save įvertina patys

Verslininko teigimu, iš šiuo metu esamų 70 kūrėjų daugiau nei 10 yra profesionalūs menininkai, kuriems menas ir amatai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. O maždaug pusę sudaro kūrėjai, kurių kūrybinė veikla generuoja didžiąją dalį jų pajamų.

„Mėgėjai ir kuriantys tik laisvalaikiu mūsų bendruomenėje sudaro labai mažą dalį. Juk mes negalime tapti skelbimų portalu – vieta, į kurią suplaukia visi kūrėjų pasiūlymai. Nuo tokio didelio informacijos kiekio pirkėjas pasimestų ir natūraliai susidurtų su atmetimo reakcija“, – sakė V.Pakėnas. Tačiau jis patikino, kad bendruomenės įkūrėjai į bendruomenės gretas norinčių įsilieti menininkų neatrenka. Užuot tai darę jie skatina kūrėjus apsidairyti ir patiems nuspręsti, ar yra pasirengę publikuoti savo darbus šioje aplinkoje.

„Tai yra pats natūraliausias filtras. Jei kūrėjas mato, kad kitų menininkų darbai yra aukšto lygio, o jis pats – tik pradedantysis, galvoje jam įsijungs variklis, raginantis pirmiau patobulėti ir tik tuomet sugrįžti“, – pridūrė verslininkas.

Jis taip pat neslėpė, kad lengviausia bendradarbiauti su jaunąja karta, kuri e. prekybą vertina palankiai. O vyresnę internetas dar baugina. Vis dėlto V.Pakėnas patikino, kad į e. parduotuvę įkėlę pirmuosius kūrinius vyresni menininkai paprastai atlyžta ir galiausiai susižavi prekybos e. erdvėje paprastumu.

Augti žada kas savaitę

V.Pakėnas e. parduotuvės tikslų neslėpė: iki kitų metų balandžio tikimasi pritraukti apie 300 kūrėjų ir pasiūlyti iš viso apie 3,5 tūkst. jų darbų. Taip pat siekiama per dieną sulaukti apie 5 tūkst. unikalių lankytojų, iš kurių 60 proc. sudarytų užsienio vartotojai.

„Siekiame kiekvieną savaitę pagal visus minėtus kriterijus paaugti 10 proc. Ateityje, kai kriterijų rodikliai bus didesni, šį augimą bus galima mažinti. O kol kas net išlaikydami užsibrėžtą augimą mes esame nykštukai“, – sakė jis.

Vis dėlto verslininkas neabejojo, kad bendruomenė išsiplės. Juo labiau kad, be Europos rinkų, dairomasi ir į Azijos šalis – jau dabar jaučiamas didelis japonų ir kinų susidomėjimas. „Jiems Baltijos šalys įdomios. Be to, Azijos šalyse didelis gyventojų skaičius, todėl savo produktui rasti nišą yra daug lengviau“,– kalbėjo V.Pakėnas.

Įtraukia visuomenės pamirštus

„Greitos sėkmės nebūna“, – neabejojo V.Pakėnas ir pripažino, kad bendrovė vis dar investuoja daugiau, nei gauna grąžos. Todėl pagal finansinius kriterijus, anot jo, apie sėkmę kalbėti ankstoka. Kita vertus, kaip bene didžiausią bendrovės sėkmės rodiklį verslininkas įvardija vykdomą socialinę atskirtį patiriančių žmonių integraciją.

„Mes tikime socialinio verslo koncepcija, kuri kalba apie elementarų dalyką: spręsdamas problemą verslas gali būti pelningas. Ganėtinai dažnai socialiai atsakingos įmonės pirmiausia tampa pelningos ir tuomet investuoja į sprendimų paiešką, labdarą ir pan. Šis kelias irgi geras, tačiau mes patys norėjome iškart pradėti nuo problemos sprendimų“, – sakė jis.

Verslininkas pasakojo, kad šiuo metu prie bendruomenės prisijungusi ne viena neįgaliuosius, iš įkalinimo įstaigų sugrįžusius žmones ar vaikų namų auklėtinius vienijanti organizacija. Be to, bendruomenės įkūrėjai taip pat siekia įtraukti žmones iš kaimų ar mažesnių miestelių, kad šie galėtų pasiekti didesnį pirkėjų būrį ir taip generuoti daugiau pajamų.

„Tačiau mes nenorime kartoti klaidos, kurią daro kitos organizacijos, – neįgaliųjų darbus išskirti iš kitų. Tai nėra integracija – tai greičiau pakišimas po prožektoriumi, sakant: “Žiūrėkite, tai yra neįgalusis, tu jį remi.„ Todėl neįgaliųjų ir kitų socialinę atskirtį patiriančių žmonių kūrybą pateikiame bendrai“, – sakė V.Pakėnas.

Verslininkas taip pat sakė pastebėjęs, kad dauguma žmonių užsiimti labdara nenori – jie mieliau socialinę atskirtį patiriančius žmones skatina integruotis, susirasti vietą gyvenime: „Manau, tai yra labai logiškas kelias. Viena, tai naudinga finansiškai: jeigu išmokysi šį žmogų užsidirbti, valstybei nereikės jam mokėti pašalpų. Be to, radęs užsiėmimą, iš kurio dar galima užsidirbti, žmogus neturi laiko blogoms emocijoms ir mintims.“