Anot Lietuvos dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos, 2016 metais Lietuvoje gyveno 135,9 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių dirbo 48,3 tūkst. arba 35,5 proc. Anot asociacijos, į darbo rinką galima įtraukti didesnį dirbančiųjų skaičių, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama integracijai.

„Žmonių, kurie turi negalią, bet šiuo metu nedirba, nors yra darbingo amžiaus, Lietuvoje yra apie 100 tūkst. Galima sakyti, kad vadovaujantis laisvos darbo rinkos principais jiems neturėtų kilti problemų - konkuruoji su kitais norinčiais dirbti ir, jei pavyksta, įsidarbini. Tačiau kad ir nedidelių specialiųjų poreikių turinčiam žmogui konkuruoti su visiškai sveiku žmogumi darbdavio akyse vis dar labai sudėtinga“, - pranešime teigė asociacijos valdybos narė Raimeda Bučinskytė.

Pasak jos, vis dar pasitaiko atvejų, kai, norint įsidarbinti, tenka slėpti savo negalią.

R. Bučinskytė tikina, kad nėra atliktas neįgaliųjų integracijos priemonių naudingumo vertinimas.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai galėtų tokį vertinimą atlikti ir tuomet bent jau žinotume, kokios priemonės padeda, o kokios - yra neefektyvios, matytume, kokių realių pokyčių reikia. Dabar tik girdime apie planuojamus pokyčius, bet neaišku, ne tik kaip jie atrodys, bet ir kokiais motyvais remiantis bus atliekami“, - sako R. Bučinskytė.

Šiandien Lietuvoje norintys įsidarbinti neįgalieji turi keletą galimybių: kreiptis į profesinės reabilitacijos centrus ir ten arba įgyti specialybę, arba persikvalifikuoti, įsidarbinti socialinėse įmonėse arba pasinaudoti siūlomomis lengvatomis ir konkuruoti laisvoje darbo rinkoje.

„Priemonių yra, tačiau klausimas, ar jų iš tiesų pakanka ir ar jos efektyvios. Tarkime, reabilitacijos centrai, kuriems kasmet skiriama daug biudžeto lėšų, rengia nepaklausių specialybių atstovus. Vėliau jie vežami į darbo biržą, išsiima individualios veiklos pažymą, kuri neįgaliesiems nemokama, ir toks veiksmas užfiksuojamas kaip įdarbinimas“, - tikina R. Bučinskytė.

Anot pranešimo, Seime šiuo metu yra užregistruotas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio pateikimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijoje. Projekte siūloma iš esmės keisti socialinių įmonių srities teisinį reglamentavimą, koreguoti socialinių įmonių raidos strategiją, verslo sąlygas.

Pasak asociacijos atstovės, žinant pasaulio šalių praktiką bei atsižvelgiant į tai, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra beveik dvigubai didesnis už negalios neturinčių žmonių skurdo rizikos vidurkį, būtinas ne kuo siauresnis ir išgrynintas integracijos priemonių skaičius, bet visas jų paketas, kuo didesnė įvairovė, leidžianti žmogui pasirinkti tai, kas konkrečiai jo atveju būtų efektyviausia.