Įgyvendinant Europos Komisijos (EK) koordinuojamą kontrolės planą, Lietuvoje šiais metais buvo atrinkta 50 medaus ir 70 žuvininkystės produktų mėginių galimoms maisto klastotėms ir vartotojų klaidinimui išaiškinti. Tik dviem atvejais nustatytas vartotojų klaidinimas nurodant biologinę medaus kilmę. Atvejų, kai netinkamai būtų nurodoma žuvies rūšis ar kilmė, Lietuvos gamybos, prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nenustatyta.
„Po arklienos, pigesnės techninės druskos naudojimo maiste ir kitų panašių skandalų, visoje Europoje didelis dėmesys skiriamas kovai su maisto klastotėmis ir vartotojų apgaudinėjimu. Naujausi Vartotojų apsaugos biuro Europos Sąjungoje (ES) atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai klaidinimo atvejų nustatoma ženklinant mėsą bei brangesnes žuvų rūšis pakeičiant pigesnėmis. Mūsų tarnyba taip pat labai atidžiai vertina, kokie produktai patiekiami Lietuvos vartotojams",- sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Pagal šių metų programą, Lietuvoje tirti medaus ir žuvininkystės produktų mėginiai, atrinkti iš perdirbimo, pakavimo įmonių, turgaviečių, didmeninės ir mažmeninės prekybos subjektų, atskirų prekiautojų, viešojo maitinimo įmonių ir importo iš trečiųjų šalių metu.
Atlikus tyrimus, dviejuose (lenkiško ir latviško) medaus, kurio pavadinime buvo nurodyta „liepų žiedų medus", mėginiuose nustatyta, kad tai ne liepų, o iš kitų augalų (daugiausia bastutinių šeimos) surinktas medus. Kadangi užrašas etiketėse klaidino vartotojus, medų buvo uždrausta realizuoti, jis surinktas iš rinkos.
„Tyrimai neapsiribojo vien medaus kilmės ar žuvų rūšių nustatymu. Buvo tiriama, ar meduje nėra papildomai pridėta cukraus, tad atlikti cukraus ir jo sirupo kiekių tyrimai, jusliniai vertinimai (ar medus neturi pašalinio skonio ar kvapo, ne pradėjęs rūgti ir kt.), diastazės aktyvumo tyrimai (parodantys, ar medus natūraliai perdirbtas ir kiek jame fermentų). Tirtas tiek Lietuvos bitininkų, tiek ir Lietuvos rinkoje esantis kiniškas, bulgariškas, ukrainietiškas, rumuniškas, daniškas, braziliškas ir turkiškas medus, medaus mišiniai. Tikrinant, ar žuvų rūšys atitinka nurodytas etiketėse, buvo atliekami žuvų audinių DNR tyrimai" ,- komentavo Jonas Milius.
Pasak VMVT vadovo, žuvų tyrimams, vadovaujantis EK rekomendacijomis, šiais metais tirtos tik baltos žuvys. 80 proc. mėginių buvo surinkta iš Lietuvoje dažnai vartojamų, 20 proc. - iš mažiau paplitusių žuvų. Daugiausiai atrinkta jūros lydekų, menkių, kiek mažiau - ledjūrio polakų ir paltusų mėginių. Buvo tiriami neperdirbti žuvininkystės produktai (žuvų galvos, paruošta filė, sušaldyti ir kt.), o taip pat ir perdirbti - rūkyti, vytinti, sūdyti ir viešojo maitinimo įmonėse paruošti žuvų patiekalai. Neleistinų žuvų rūšių pakeitimų atvejų nustatyta nebuvo.
Tuo tarpu lapkričio mėnesį išplatintoje ES vartotojų apsaugos biuro ataskaitoje nurodoma, kad vienas dažniausių ES valstybėse nustatytų neatitikimų - tai vartotojų klaidinimas, nurodant netikslų produkto pavadinimą, pavyzdžiui, neteisingai nurodoma mechaniškai atskirta mėsa, viešojo maitinimo įmonių patiekaluose vietoje brangesnių, pateikiamos pigesnės žuvys. Nustatyta atvejų, kai mėsos svoris dirbtinai padidinamas vandeniu, jautienos spalva „pagyvinama" dedant neleistinų maisto priedų (sulfitų) ir pan.
„Mūsų turimi kontrolės duomenys rodo, kad bent iki šiol maisto klastojimo atvejų Lietuvoje pasitaiko gan retai, tačiau ši problema aštrėja ir, brangstant žaliavoms, nesąžiningi verslininkai gali susigundyti pasipelnyti ne visai teisėtais būdais. Kai kuriose ES valstybėse yra sukurti net specializuoti kovos su sukčiavimu maisto produktų srityje policijos padaliniai. Danijoje ir Italijoje kovojant su maisto klastotėmis, taikomos ne administracinės, o baudžiamosios priemonės. Danijoje įkurtas maisto administracijos mobilusis būrys, kuriame finansų specialistai ir maisto inspektoriai nuolat tikrina įmonių dokumentus ir teikiamą vartotojams produkciją", - pabrėžė J. Milius.
Naujausi komentarai