Vakar baigėsi dvi dienas sostinėje vykęs tarptautinis Geležinkelių transporto tarybos (GTT) posėdis, kuriame aptarti svarbiausi tarptautinio susisiekimo klausimai.

Svarbiausias – krovinių vežimas

Į 53-ią GTT posėdį susirinkusios septyniolikos šalių (Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Bulgarijos) delegacijos aptarė tarptautinio keleivių ir prekių vežimo geležinkeliais, vagonų apskaitos klausimus. GTT nariai taip pat pasirašė tarybos protokolą. Per susitikimą daugiausia diskutuota, kaip reiktų koordinuoti keleivių ir krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais. Kalbėta apie galimybes naudotis kitų šalių prekiniais vagonais ir šių paslaugų administravimą, vagonų naudojimo apskaitą ir tarpusavio atsiskaitymus. Aptartas pavojingų krovinių vežimas, sanitarinės keleivių vežimo sąlygos, riedmenų remonto klausimai, traukinių intensyvumas, eismo valdymas ir techninė krovinių vežimo dokumentacija.

Nemažai dėmesio sulaukė ir plačiosios (1520 milimetrų) geležinkelio vėžės sistemos sukūrimo techninių standartų klausimai. Paminėti ir ankstesnių tarybos sprendimų (protokolų) pažeidimai, kurie pernai buvo užfiksuoti šalyse narėse. Tačiau Lietuvai priekaištų beveik nebūta.

Bene vienintelis su geležinkeliais susijęs aspektas, kuris nebuvo aptartas per posėdį, yra tranzitinio vežimo tarifai.

"Dėl tarifų sprendžiama vyriausybiniu lygiu, visai kitokiuose susitikimuose. Šiandien deriname kitus geležinkelininkams aktualius klausimus", – žurnalistams sakė "Rusijos geležinkelių" viceprezidentas Viačeslavas Lemeška.

Lietuva – tarsi tiltas

"Šis susitikimas padės spręsti svarbius tarptautinio susisiekimo klausimus, siekiant užtikrinti patikimą geležinkelių transporto veiklą, leis pagerinti keleivių ir krovinių vežimo sąlygas. Tikiu, kad keitimasis patirtimi ir bendradarbiavimas padės kurti palankesnes krovinių tranzito sąlygas, rasti naujų sprendimų, svarbių Europos ir Azijos transporto ryšių plėtrai. O Lietuva gali būti tiltas tarp Rytų ir Vakarų, nes priklauso ES, bet kartu yra glaudžiai susijusi ir su Rusija bei NVS šalimis. Be to, mes turime abiejų standartų vėžes ir tai yra didelis mūsų pranašumas", – GTT posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jis taip pat pabrėžė geležinkelių sistemos ir transporto koridorių modernizavimo reikšmę – šiuo metu vienas svarbiausių projektų yra Klaipėdos transporto mazgo atnaujinimas, mat tai leistų pervežti daugiau krovinių per uostą. Ministras svečiams pasakojo ir apie Lietuvoje diegiamas geležinkelių transporto efektyvumą bei saugumą didinančias elektronines ryšių ir eismo reguliavimo sistemas.

Posėdis – galimybė spręsti ginčus

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, dalyvavimas organizacijoje suteikia galimybę racionaliai spręsti tarptautinius ginčus ar komercinius nesutarimus, sklandžiai ir operatyviai vykdyti tarptautinius atsiskaitymus. "Tikiuosi, kad bendromis tarybos narių jėgomis išspręsime rūpimus geležinkelių transporto plėtros klausimus, o rasti sprendimai bus naudingi visų šalių ekonominiam potencialui vystyti", – teigė S.Dailydka.

Jis pabrėžė, kad Lietuva pastaruoju metu gerokai padidino krovinių vežimo apimtį tiek tarptautiniais maršrutais, tiek vidaus rinkoje. Bendrovė šiuo metu esą gabena beveik pusę Lietuvos teritorija vežamų tarptautinių ir vietos krovinių, tarp kurių dominuoja nafta, jos produktai, trąšos, mineraliniai produktai, metalai, mediena, statybinės medžiagos.

"Vis svarbesni tampa konteineriniai vežimai. Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" yra pagrindinė krovinių vežėja į Klaipėdos uostą, veža tranzitinius krovinius Kaliningrado srities kryptimi, teikia krovinių gabenimo, su tuo susijusias paslaugas stambiausioms Lietuvos pramonės įmonėms, kitiems šalies ūkio subjektams", – svečiams pasakojo "Lietuvos geležinkelių" vadovas. Jis taip pat pabrėžė, kad atnaujinus kai kuriuos bėgių ruožus, padidėjo traukinių greitis.

Apsilankė pas premjerą

Trečiadienio vakarą GTT dalyvius priėmė premjeras Andrius Kubilius.

"Šiandien valstybėms būtina dalytis patirtimi ir mokslo laimėjimais, norint užtikrinti kuo geresnes sąlygas mūsų keleiviams ir kroviniams transportuoti, rasti geriausius sprendimus Europos ir Azijos geležinkelių transporto plėtrai", – susitikime sakė ministras pirmininkas.

Per pokalbį aptartas keleivių ir krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais koordinavimas, geležinkelių transporto paslaugų rinka, tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Pasak premjero, bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelio projektas "Vikingas" yra geriausias pavyzdys, kaip gali bendradarbiauti kelių valstybių geležinkelių bendrovės. Jo nuomone, šia patirtimi būtina pasinaudoti ieškant naujų tranzito krypčių – greitieji traukiniai galėtų riedėti iš Kinijos į Europą per Lietuvą.

GTT vizitinė kortelė

Geležinkelių transporto taryba (GTT) įsteigta Maskvoje 1992 m. Tarybai pirmininkauja akcinės bendrovės "Rusijos geležinkeliai" prezidentas (šiuo metu Vladimiras Jakuninas). Tarybos nariai – NVS šalių geležinkelių administracijos. Asocijuoti nariai – Bulgarijos, Gruzijos, Latvijos ir Suomijos šalių geležinkelių administracijos. Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" ir "Estijos geležinkeliai" yra GTT narės, turinčios patariamojo balso teisę.

"Lietuvos geležinkeliai" bendradarbiavimo su GTT sutartį pasirašė 1993 m., tačiau tarybos veikloje dalyvauja pagal atskirą susitarimą, kuris numato, kad bendrovei tarybos sprendimai privalomi tik tuo atveju, jei ši atskirai įsipareigojo jų laikytis.

"Lietuvos geležinkelių" vizitinė kortelė

"Lietuvos geležinkeliai" – didžiausia Lietuvos transporto sektoriaus įmonė. Bendrovėje su jos antrinėmis įmonėmis dirba maždaug 12 tūkst. darbuotojų.

"Lietuvos geležinkelių" metinė apyvarta – apie 1,2 mlrd. litų. Bendrovė sukuria maždaug 1,4 proc. šalies BVP. Apie du trečdalius pajamų "Lietuvos geležinkeliai" gauna iš užsienio klientų. Bendrovė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje.