Blogoji naujiena verslui

Nuo naujų metų valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ dalies paslaugų verslui baziniai tarifai brangs iki 20 proc.

Kaip pranešė BNS, numatoma, kad šie pokyčiai paveiks maždaug penktadalį krovinių srauto, įskaitant tranzitu į Kaliningradą gabenamus krovinius.

„LTG Cargo“ baziniai tarifai esą atnaujinami atsižvelgiant į viešosios infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ veiklos sąnaudų augimą.

Bazinių įkainių pokyčiai paveiks daugiau nei penktadalį krovinių srautų, vežamų geležinkelių tinkle.

„Kol kas sunku įvertinti, kaip tarifų pakėlimas paveiks įmonės veiklą, nes pokalbiai su „Lietuvos geležinkeliais“ tebevyksta. Kai mes turėsime galutinius tarifus, tik tada bus galima eiti pas klientus ir su jais apie tai kalbėti. Bet iš to, ką dėsto „LTG Cargo“, pabrangimai bus drastiški. Šiandien, jei kalbėtume apie krovinių srautus, „Lietuvos geležinkeliai“ nemažą rinkos dalį jau pralošė autotransportui“, – teigė kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Vitalij Muštuk.

Esą autrotranporto tarifus dar galima kažkaip paaiškinti, nes juos diktuoja degalų akcizai ir automatiškai besikeičianti degalų kaina.

„Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, tas tarifų padidinimo klausimo išaiškinimas kiek sudėtingesnis, todėl, manau, klientai svarstys alternatyvas“, – kalbėjo V. Muštuk.

Vitalij Muštuk / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Situacija ir taip sudėtinga

Dienraščio žiniomis, Susisiekimo ministerijoje vis dar yra diskutuojama su verslo asociacijomis ir geležinkelio atstovais dėl būsimų geležinkelio tarifų.

„Verslas labai aiškiai įvardijo būsimus galimus praradimus, kurie, jei tas tarifų pakėlimas bus toks, kokį žada geležinkeliai, nulems nemažą krovinio dalies nukreipimą į Rygos uostą. Kol kas sunku dar ką prognozuoti, bet esamos indikacijos verčia manyti, kad bent jau kalbant apie grūdus, apie 2,5 mln. tonų artimoje ateityje bus gabenama per Rygą. Jau ir šiandien ten vežami lietuviški grūdai“, – akcentavo V. Muštuk.

„Klasco“ vadovas pripažino, kad jo vadovaujamai kompanijai dėl tarifų irgi bus didelių nuostolių.

„Tai bus nuostolinga visam Klaipėdos uostui, ne tik kokiai nors konkrečiai bendrovei, nes „Lietuvos geležinkelių“ teikiamomis paslaugomis naudojasi visos Klaipėdos uoste veikiančios įmonės“, – pabrėžė V. Muštuk.

Tačiau ne visų bendrovių tokia sudėtinga situacija kaip kompanijoje „Klasco“, bent jau tai, ką matome viešai prieinamuose šaltiniuose.

Remiantis rekvizitai.vz.lt pateikiama informacija, „Klasco“ pardavimo pajamos 2024 m. siekė 38,5 mln. eurų, tačiau tais pačiais metais kompanija patyrė 2,8 mln. grynojo nuostolio, o 2021 m. duomenimis, „Klasco“ gavo 2,8 mln. eurų grynojo pelno.

Pelno kritimas prasidėjo 2022-aisiais, tais metais fiksuota 3,8 mln. eurų grynojo nuostolio. Ir nuostolingi metai tęsėsi bent jau iki 2024-ųjų.

Be kita ko, 2024 m. kompanijos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 26 mln. eurų.

Nepaisant patirtų nuostolių, šių metų spalį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Klasco“ darbuotojų sumažėjo nežymiai – nuo 452 darbuotojų pernai iki 433 šiais metais, nors, pavyzdžiui, 2020 m. „Klasco“ dirbo 585 darbuotojai.

„Naujieji tarifai pajamų įmonei tikrai nepridės“, – neslėpė V. Muštuk.

Galbūt šitoms pelningoms valstybės įmonėms šiuo laikotarpiu reikėtų nesiekti kažkokių aukštesnių finansinių rezultatų, o išgirsti verslo balsą?

Pelnai ir verslo sąskaita

Kalbėdamas apie alternatyvas, jei „Klasco“ nepavyks susitarti su „Lietuvos geležinkeliais“, V. Muštuk akcentavo, kad „Klasco“ yra ne krovinio savininkas, o krovos kompanija.

„Suprasdami krovinio savininkų situaciją, nes tiesiogiai su jais bendraujame ir suprantame, kokią įtaką tas pabrangimas gali turėti krovinių srautams, bandome atstovėti ir krovinių savininkų poziciją ir suformuluoti aiškiai, kad ypač dabartinėje situacijoje paslaugos negali taip drastiškai brangti. Bet nuo mūsų čia mažai kas priklauso, jei krovinys pas mus neatvežamas, tai mes neturime ko krauti. Tad mes esame suinteresuoti tuo, kad tas krovinys iš mūsų nedingtų“, – kalbėjo V. Muštuk.

„Klasco“ vadovas pabrėžė, kad belieka svariais argumentais ir faktais pabandyti įtikinti sprendimo priėmėjus, kad galbūt vertėtų palaukti ir nekelti geležinkelių tarifų.

„Vertėtų palaukti bent jau geresnių laikų ir tuos tarifus kelti ne dabar, kai tų krovinių Klaipėdos uoste ir taip yra ne per daugiausia“, – pridūrė „Klasco“ generalinis direktorius.

Klausimas, į kieno pusę – Klaipėdos jūrų uosto, kuris gali prarasti didžiąją dalį krovinių, ar „LTG Cargo“, kurie pakėlus tarifus galės pagerinti savo finansinę situaciją, stos Susisiekimo ministerija?

Abi valstybės įmonės ir taip dirba pelningai, tačiau būtent verslo sąskaita.

„Galbūt šitoms pelningoms valstybės įmonėms šiuo laikotarpiu reikėtų nesiekti kažkokių aukštesnių finansinių rezultatų, o išgirsti verslo balsą ir šiek tiek luktelėti, kalbant apie kainų ir tarifų politikos peržiūrą?“ – pastebėjo V. Muštuk.

Krovos kompanijos vadovas pridūrė, kad dėl neapgalvotų sprendimų gali būti prarasta nemenka krovinio dalis, o kartu ir papildomos uosto bei „Lietuvos geležinkelių“ pajamos.

Laukimas: viena vilčių, kad krizinė situacija „Klasco“ ims taisytis, siejama su būsima veikla dabar remontuojamose krantinėse pietinėje uosto dalyje. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Viltis – Smeltės pusiasalyje

Viena vilčių, kad krizinė situacija „Klasco“ ims taisytis, siejama su būsima veikla dabar remontuojamose krantinėse pietinėje uosto dalyje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kompanija „Klasco“ dar 2022 m. gegužę pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią turėjo būti vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai šalies jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Šių metų vasarą uosto direkcija pradėjo kurti infrastruktūrą jūrinės vėjo energijos projektams.

Buvo pasirašyta Smeltės pusiasalio krantinių rekonstrukcijos sutartis, kuri turėtų užtikrinti sklandų vėjo jėgainių surinkimą, krovą ir transportavimą.

Konkursą laimėjusiai bendrovei „Tilsta“ buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje pavesta rekonstruoti esančias krantines.

Čia montuojami nauji poliai, formuojama nauja fasadinė krantinės siena.

Kadangi rekonstruojamų krantinių plote bus vykdoma vėjo jėgainių surinkimo, krovos, sandėliavimo ir transportavimo veikla, darbinė aikštelė bus pritaikyta didelėms apkrovoms.

Iš viso Smeltės pusiasalyje bus rekonstruoti maždaug 453 metrai krantinių.

Rangovui taip pat pavesta atlikti ir gilinimo darbus prie krantinių iki 12 metrų gylio. Šiuo metu gylis čia siekia 10 metrų.

Įmonė visus jai patikėtus darbus turėtų baigti iki kitų metų pabaigos. Sutarties suma – 36,6 mln. eurų be PVM.