Kovą LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,3 proc., o kitąmet – 3,2 procento.

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, šalies ekonomika šių metų pradžioje gerokai vėso, o  didžiausią nuosmukį patyrė į eksportą orientuotai pramonė.

„Šiuo metu pramonė didžiausia dalimi prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio, tai viena labiausiai susitraukusių veiklų, gaminanti gerokai mažiau nei leistų potencialas. Beveik trečdalis turimų pajėgumų šiuo metu yra neišnaudojami“, – pristatydamas prognozes pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Vis dėlto, pasak jo, skatinama Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų ir grįžtančio vartotojų perkamosios galios augimo ekonomika pradės pamažu atsigauti ir kitąmet BVP augimas turėtų siekti 2,7 procento.

„Vieni didžiausių poveikį ekonomikai darančių veiksnių – gyventojų galimybės vartoti ir lūkesčiai. Pernai kainos kilo kur kas agresyviau nei žmonių pajamos, todėl vartojimas mažėjo. Tačiau artimiausiu metu kryptis turėtų pasikeisti ir vartojimo aktyvumas didės“, – sakė G. Šimkus.

Vieni didžiausių poveikį ekonomikai darančių veiksnių – gyventojų galimybės vartoti ir lūkesčiai.

Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3 proc., o ankstesnė prognozė buvo 4,5 procento.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,9 proc., o kitąmet – 2,7 procento.

LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 7,8 proc., 2024 metais – 7,5 proc. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai  6,6 proc. ir 6,4 procento.

Užimtumas 2023-iaisiais turėtų sumažėti 1,3 proc., o 2024 metais – augti 0,1 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 11,1 proc., o kitais metais – 9,3 procento.

„Artimiausiu metu žymaus užimtumo mažėjimo nenumatoma. Padėtis darbo rinkoje tebėra gera, turiu omenyje dirbančiųjų pozicijas. Darbo užmokestis, net ir neaugant ekonomikai, atlyginimai augo sparčiai“, – sakė G. Šimkus.

LB teigimu, eksportuotojams 2023 metai tebebus sudėtingi ir šis sektorius atsigaus tik metų sandūroje. Šiemet numatomas 3 proc. eksporto nuosmukis, o kitąmet – 2,9 proc. jo plėtra.

G. Šimkus: infliaciją toliau smukdo energijos, maisto žaliavų kainos

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad infliacija Lietuvoje toliau sparčiai krenta – mažiau brangsta ne tik energija, bet ir maistas, todėl šių metų pabaigoje metinė infliacija turėtų siekti apie 3 procentus.

„Kaip ir buvo prognozuota ir siekta, kainų augimo tempai sparčiai lėtėja, metinė infliacija gegužės mėnesį sumažėjo iki 10,7 proc. – tai vis dar per didelė infliacija, bet pokytis ir jo kryptis yra akivaizdi, ypač jeigu palygintume su tuo skaičiumi infliacijos – 23 proc. pernai rugsėjį, kai buvo fiksuotas kainų pikas“ – pirmadienį pristatydamas naujausias LB  makroekonomines prognozes sakė G. Šimkus.

Anot jo, žaliavų kainos krenta maždaug tiek, kiek ir tikėtasi, tam įtakos turi tarptautinė ekonominė aplinka, gausesnė žemės ūkio produktų pasiūla.

„Daugelio komponenčių pagreičio kryptis yra tokia pati – kryptingai žemyn. Itin svarbi komponentė – energija – išsiskiria ypatingai sparčiu pagreičiu žemyn. Tai leidžia tikėtis ir tolesnio metinės infliacijos mažėjimo“, – sakė G. Šimkus.

Visgi jis pastebi, kad ne visos kainos smunka žemyn – paslaugų kainos pastaruoju metu augo, tam įtakos turi kylančios darbo sąnaudos, kurios sudaro pagrindinę paslaugų savikainos dedamąją.

Anot G. Šimkaus, įtampos darbo rinkoje formuoja neįprastą situaciją – įmonių veiklos apimtys traukiasi, darbo našumas krenta, o darbo užmokestis tuo pat metu kyla itin sparčiai.

„Tai reiškia, kad pagaminti tą patį produkcijos kiekį kainuoja daugiau, atitinkamai tai reiškia, kad yra spaudimas didinti kainas“, – teigė jis.