Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, ES darbotvarkėje klausimas dėl tarptautinio euro vaidmens pernai atsirado pirmą kartą istorijoje. Iš dalies tai galėjo lemti geopolitinis neapibrėžtumas: dėl vyraujančios įtemptos padėties tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano daugelis Europos įmonių buvo priverstos sustabdyti bet kokius prekybinius ryšius su Iranu, kad galėtų toliau naudoti JAV dolerius.

Kaip vieną svarbiausių sąlygų stiprinant tarptautinį euro vaidmenį EK įvardijo EPS gilinimo iniciatyvų, t. y. bankų sąjungos užbaigimo ir kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, įgyvendinimą. Taip pat, anot EK, svarbu plėtoti Europos finansų sektoriaus infrastruktūrą ir skatinti platesnį euro naudojimą strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika ar transportas.

„Dauguma pateiktų siūlymų nėra nauji - tai vis dar iki galo neįgyvendintos ankstesnės EK iniciatyvos. Tačiau išreikštą politinę valią būtų vertinga išnaudoti kaip papildomą postūmį įgyvendinant svarbias EPS reformas - juk stabilesnė ir sukrėtimams atsparesnė euro zona galėtų padidinti euro patrauklumą ir rinkos dalyvių pasitikėjimą bendrąja valiuta“, - pranešime cituojama Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Emilė Šreiberytė.

Pasak jos, praėjus dešimtmečiui po pasaulį sukrėtusios ekonominės ir finansų krizės EPS struktūra gerokai sustiprėjo: įkurtas Europos stabilumo mechanizmas ir bendras bankų sąjungos priežiūros ir pertvarkymo mechanizmas. Vis dėlto, pasak ekonomistės, dar esama institucinės sąrangos spragų: vis nepasiekiamas sutarimas dėl 2015 m. pasiūlytos Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS), pagal kurią indėlius bankų sąjungoje draustų vienas europinis fondas, o ne valstybių narių nacionalinių indėlių garantijų sistemos.

ES kapitalo rinkų sąjunga taip pat vis dar yra fragmentiška. Nacionaliniai reguliacinės politikos skirtumai, pavyzdžiui, mokesčių sistemų ar nemokumo procedūrų, riboja tarpvalstybinius kapitalo srautus ir trukdo iki galo pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais privalumais.

„Gili ir likvidi kapitalo rinkų sąjunga verslui suteiktų daugiau finansavimo galimybių, efektyviau paskirstytų rizikas ir kapitalą bendrosios valiutos zonoje, padidintų finansų sistemos atsparumą sukrėtimams ir, atitinkamai, galėtų padidinti ne tik pasitikėjimą bendrąja valiuta, tačiau ir jos paklausą tarptautiniu mastu. Tiesa, per pastarąjį pusmetį aukščiausiu Europos lygmeniu susitarta dėl įvairių kapitalo rinkų plėtojimo iniciatyvų, pavyzdžiui, proporcingesnių taisyklių atskiriems finansų rinkos dalyviams, tačiau vis dar esama erdvės gilinti finansinę integraciją“, - teigė ekonomistė.

Ji pridūrė, kad stipresnis tarptautinis euro vaidmuo rodytų didesnį pasitikėjimą euro zonos ekonomikos ir finansų sektoriaus valdysena bei institucine sistema, o Lietuva, būdama euro zonos nare, tuo taip pat suinteresuota. Tvirta EPS institucinė struktūra, atsparus Europos bankų sektorius bei likvidžios kapitalo rinkos užtikrintų visos euro zonos ekonomikos stabilumą ir atsparumą ateities sukrėtimams, sukurtų papildomas sąlygas efektyvesniam bendrosios rinkos veikimui bei spartesniam mūsų šalies ekonomikos augimui.

Ji taip pat pridūrė, kad ilgalaikėje perspektyvoje sustiprinus bendrosios euro zonos valiutos vaidmenį galėtų mažėti tarptautinės prekybos sąnaudos, susijusios su valiutos keitimo rizika prekiaujant su ne euro zonos šalimis, be to, įmonėms ir namų ūkiams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą.

Kita vertus, didesnis tarptautinis euro vaidmuo greičiausiai lemtų sustiprėjusį euro kursą kitų valiutų atžvilgiu, o tai ilgainiui galėtų neigiamai paveikti Lietuvos gamintojų prekių konkurencingumą užsienio rinkose.