„Pernai vidutiniškai siekęs 3,7 proc., kovo mėnesį metinis kainų augimas buvo 2,7 proc. Tai daugiausia lemia vartotojams palankūs pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, kiek lėčiau augančios paslaugų kainos bei kovo mėnesį pradėjęs nykti prieš metus nemažai padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis“, - teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija toliau laikysis apie 2,7 proc.

Anot P. Morkūno, mažesnei infliacijai įtakos turi stabilesnė naftos kaina. Pasak jo, pieno produktų kainos taip pat auga lėčiau nei pernai.

„Nuo 2017 metų vidurio nemenkai auganti žalio pieno gamyba Europoje didina jo ir susijusių produktų pasiūlą. Šis veiksnys ir didelės pieno miltelių atsargos Europoje lemia, kad pieno ir jo produktų kainos auga kur kas lėčiau nei pernai. Kitų maisto žaliavų kainos išlieka panašaus lygio, išskyrus dėl didelių atsargų pasaulyje kiek atpigusį cukrų“, - tikina P. Morkūnas.

Anot jo, mažesnę infliaciją lemia ir tai, kad sumažėjo alkoholio ir tabako akcizų įtaka. Pernai jie infliaciją padidino 0,7 proc. punkto.

„Dabar šis poveikis silpnėja, mažindamas ir bendrą maisto produktų, įskaitant ir alkoholinius gėrimus bei tabaką, kainų augimą. Neįskaitant netiesioginių mokesčių poveikio, maisto kainos Lietuvoje auga mažiau nei Estijoje ar Latvijoje“, - sako Lietuvos banko atstovas.

Tačiau, pasak jo, kylant algoms paslaugų sektoriuje, auga ir kainos.

„Taip yra todėl, kad šiame sektoriuje personalo išlaidos sudaro kur kas didesnę visų sąnaudų dalį nei pramonės sektoriuje. Be to, kylantis darbo užmokestis gyventojams sudaro galimybes daugiau vartoti, o tai irgi prisideda prie infliacijos“, - teigia P. Morkūnas.

Pasak jo, šiemet numatoma, kad darbo užmokestis kils lėčiau nei pernai, tačiau algos vis vien augs sparčiai dėl įtampos darbo rinkoje.

Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis augs vidutiniškai 6,7, o kainos - 2,7 proc. Pernai darbo užmokestis kilo vidutiniškai 8,5, o kainos - 3,7 proc.