„Laikantis Trišalėje taryboje sutartos formulės, didinti (MMA – BNS) reikėtų 15,4 proc. Ši suma sudarytų 160 eurų“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė.

Anot jos, norint pasiekti 45 proc. MMA ir VDU santykį, minimalus atlyginimas nuo 2026-ųjų turėtų didėti 3,9 proc. (40,2 euro) iki 1078 eurų, o siekiant 47,5 proc. santykio – 9,7 proc. (100,1 euro) iki 1138 eurų.

Pasak S. Skripkauskienės, MMA didinimas turėtų teigiamą poveikį ekonomikai, tačiau ilguoju laikotarpiu taip pat padidintų infliaciją.

Banko skaičiavimais, minimalios algos didinimas 3,9 proc. arba 9,7 proc. bendrojo vidaus produkto augimą 2026 metais paspartintų 0,2 proc. punkto, o 2026–2029 metais – 0,3 proc. punkto, o infliaciją – 0,6 proc. punkto (per ketverius metus).

Keliant MMA 15,4 proc., ekonomikos augimas kitąmet spartėtų 0,3 punkto, 2026–2029 metais – 0,7 punkto, o infliacija kiltų 1 punktu.

„Nedarbui iš esmės pokytis nežymus, tik tuo atveju, jei didiname 15 proc. Bet tai yra paklaidos ribose“, – taryboje teigė S. Skripkauskienė.

MMA nuo šių metų pradžios augo 12,3 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių). Pernai ji sudarė 44,6 proc. VDU.

S. Skripkauskienės teigimu, nustatant minimalią algą 2025-iesiems buvo siekiama, kad ji sudarytų 48 proc. VDU, tačiau ši dalis, prognozuojama, bus mažesnė.

„Dėl ekonominės raidos scenarijaus, prognozių paklaidų 2025 metais, pagal dabartines projekcijas, MMA ir VDU santykis sudarytų 45,9 proc.“, – sakė LB atstovė.

Vis dėlto, anot jos, daugelyje savivaldybių minimali alga jau sudaro daugiau nei 50 proc. arba 45–50 proc. to regiono vidutinio atlyginimo. Mažesnis santykis yra tik Vilniaus mieste ir Neringoje (mažiau nei 40 proc.), Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone bei Trakų rajoje (40–45 proc.). 

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotos Ričardas Garuolis pabrėžė, kad VDU ir MMA santykis nuo 2017 metų mažėja, nes anksčiau minimaliai algai apskaičiuoti buvo naudojamos vidutinio užmokesčio prognozės su priedais ir priemokomis.

„Matome, kad nuo 2017 metų ištisai mažėjo“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė R. Garuolis.

Darbdaviai ragina MMA nedidinti drastiškai, keisti skaičiavimo tvarką

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siūlė koreguoti MMA apskaičiavimo formulę, į ją įtraukti daugiau kriterijų. Pasak jo, iki šiol naudota MMA skaičiavimo tvarka nebėra tokia veiksminga, nes MMA pastaruosius metus augo sparčiai, sumažėjo ją gaunančių asmenų dalis.

„Gal dabar tikslingas momentas pasakyti formulei ačiū, formulė atidirbo ir pradėti galvoti apie kitus sprendimus. Pavyzdžiui, apie MMA vertinimą pagal regionus, MMA nustatymą pagal amžiaus grupes, kitus kriterijus“, – tarybos posėdyje teigė jis.

Anot A. Romanovskio, dalis MMA gaunančių gyventojų turi kitų pajamų, pavyzdžiui, senjorai, studentai, minimalų atlyginimą išsimokantys įmonių vadovai.

Asociacijos „Investors’ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė kalbėjo, kad prastėjant lūkesčiams dėl ekonomikos, o valdantiesiems svarstant didinti gyventojų pajamų, pelno ir kitus mokesčius, labiau didinti MMA būtų pernelyg drastiškas sprendimas.

„Norisi tokiu atsakingu laikotarpiu nesiūlyti tokių drastiškų pakėlimų, kai vidutiniai atlyginimai tikrai neaugs 15 proc.“, – tarybos posėdyje sakė R. Skyrienė.

LB Ekonomikos departamento vadovas Jokūbas Markevičius teigė, kad bankas apskaičiuodamas MMA neatsižvelgė į siūlomų mokestinių pakeitimų įtaką, tačiau birželį žada įvertinti, kaip šalies ekonomiką paveiks mokesčių pokyčiai, JAV muitai.

„Turbūt nematysime labai didelių korekcijų“, – koalicijos partneriams teigė J. Markevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, anksčiau Trišalėje taryboje atstovavusi profsąjungoms, antradienį sakė, kad taryba yra sutarusi, jog apskaičiuota MMA turėtų siekti 50 proc. VDU. Ji tikino, kad MMA kitąmet neabejotinai augs, bei vylėsi, jog dėl to susitars profesinės sąjungos ir darbdaviai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kiek anksčiau antradienį kalbėjo, jog MMA turėtų kilti tiek, kiek auga darbo efektyvumas, kuris dabar smunka.

Apskaičiuodamas MMA centrinis bankas remiasi Finansų ministerijos parengtomis ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo prognozėmis, atėmus nereguliarias premijas ir priedus, atsižvelgia į siektiną praktiką užsienyje.

Pernai spalį Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, pagal kurias MMA bus tvirtinama atsižvelgiant į iki tol neprivalomus kriterijus, pavyzdžiui, Finansų ministerijos ekonomines prognozes bei statistikų skelbiamus šalies ūkio rodiklius bei tendencijas.

Kartu bus vertinama ir perkamoji galia atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, augimo greitis, ilgalaikiai darbo našumo lygiai ir pokyčiai. Pataisos taip pat įpareigoja Trišalę tarybą aptarti šiuos kriterijus. Joje dirbantys darbdaviai ne kartą sakė norintys, kad apskaičiuojant MMA būtų įtraukiamas ir produktyvumo rodiklis.