Lietuvos bankas nustatė, kad šalies finansų sistema praėjusiais metais mestus iššūkius atlaikė ir šiuo metu yra stabili. Nors bankų rodikliai prognozuoja pelningus metus, užmigti ant laurų nederėtų.

Atlaikė bankroto padarinius

Šalies finansų sistema stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, kaip pranešė Lietuvos bankas savo naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dėl sudėtingos ekonomikos padėties pasaulyje budrumo prarasti nereikėtų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad pernai finansų sistemos stabilumui iššūkį metė ir įtaką darė „Snoro“ bankrotas lapkritį. Jo teigimu, šalies finansų sistema neabejotinai pajuto penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlių skaičių banko bankroto padarinius.

Tačiau tie padariniai, anot V.Vasiliausko, buvo trumpalaikiai ir finansų rinkoje jų jau nebesama. Todėl galima teigti, kad finansų sistema šiuo metu yra sureguliuota, pasirengusi atremti ir kitus galimus sunkumus.

Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. gruodį, praėjus mėnesiui nuo banko „Snoras“ veiklos sustabdymo, indėlių finansų sistemoje sumažėjo vos 1,1 proc., o pastaruoju metu jų stabiliai daugėja. Tarptautinio valiutos fondo atlikta 42 finansinių krizių įvairiose šalyse analizė parodė, kad praėjus mėnesiui nuo įvykio indėlių sumažėjimas paprastai svyruodavo apie 11 proc.

Su tokio masto indėlių skaičiaus smukimu yra susidūrusi ir Lietuva, kai, 1996 m. sustabdžius Lietuvos akcinio inovacinio banko ir „Litimpex“ banko veiklą, indėlininkai atsiėmė 11 proc. bankuose laikytų pinigų. Šiek tiek mažiau – 6 proc. – indėlių sumažėjo ir 2008 m. po tuometį „Parex“ banką ištikusių problemų.

Verslas kreditais nesusigundys

„Išvada vienareikšmė – finansų sistema įrodė esanti stabili, ir rinkos tai įvertino rekordiškai žemomis palūkanomis“, – sakė V.Vasiliauskas. Anot jo, šiuo metu visoje šalies finansų sistemoje indėliai siekia šiek tiek daugiau nei 43 mlrd. litų, didžiąją dalį jų, kaip visada, sudaro gyventojų indėliai.

Finansinį stabilumą, anot V.Vasiliausko, gerai atspindi stiprus bankų kapitalas. Praėjusiais metais bankai stiprino savo kapitalą ir jo pakankamumas buvo beveik du kartus didesnis už reikalaujamą dydį.

Palankias finansų sistemos prognozes taip pat lėmė pernai prieškrizinį lygį pasiekęs bankų metinis pelnas. Šių metų pirmą ketvirtį bankų grynasis pelnas siekė 145 mln. litų, jo didžiąją dalį sudarė grynosios pajamos iš palūkanų.

Remiantis balandį atliktomis apklausomis, bankai šiais metais prognozuoja paskolų portfelių augimą iki 6 proc. Anot V.Vasiliausko, bankus pozityviai nuteikė praėjusių metų pirmą pusmetį pastebėtas paskolų portfelių augimas. „Vėliau augimas sulėtėjo. Manau, prie to prisidėjo tarptautiniai veiksniai, netikrumas rinkoje. Jeigu euro zonoje bus pastebimos teigiamos tendencijos, pajusime tiesioginę įtaką savo eksporto rodikliams, taigi turėsime ir paskolų proveržį. Tačiau staigaus proveržio aš nenorėčiau – jau pakako praėjusio“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad šiais metais nedidelę plėtrą privačios įmonės planuoja vykdyti daugiau savo turimomis lėšomis nei pasiskolintomis iš bankų. Todėl paskolų portfelių augimas, anot jo, turėtų būti gana nuoseklus.

Palanku skolintis būstui

Būsto paskolų palūkanos yra žemiausios per pastaruosius septynerius metus, kaip teigė V.Vasiliauskas. Šiemet šių paskolų palūkanos siekia 2,9 proc., o 2008 m. jos sudarė net 6,8 proc. Todėl šiuo metu imti paskolas būstui įsigyti, Lietuvos banko valdybos pirmininko manymu, yra gana palankus metas.

V.Vasiliauskas patikino, kad gyventojams pasinaudoti gerokai sumažėjusiomis būsto paskolų palūkanomis atsakingo skolinimo politika netrukdo. Jis taip pat pridūrė, kad protingą skolinimąsi daugiau lemia gyventojų atsargumas, o bankai atsakingo skolinimo gairių šiuo metu dar nevykdo. Anot centrinio banko valdytojo, tai lemia nepakankamai aktyvi rinka: „Manau, atsakingo skolinimo gairės turėtų būti vykdomos ateityje, kai prasidės nekilnojamojo turto kainų augimas. O šiuo metu jo nepastebime ir nemanome, kad iki kitų metų pabaigos kas nors keisis.“

V.Vasiliausko teigimu, blogosios paskolos šiuo metu sudaro tik šiek tiek daugiau nei 15 proc. visų paskolų. Tačiau blogųjų paskolų, kaip patikino pirmininkas, finansų sistemoje tendencingai mažėja. Jų truputį daugėja tik tarp būsto paskolų.

Draudimo rinka – nuostolinga

Džiuginančius bankų rodiklius finansinio stabilumo analizėje aptemdė draudimo įmonių rinka. Nuo šių metų sausio Lietuvos bankas perėmė visos finansų rinkos priežiūrą, įskaitant ir draudimo įmones. Tačiau draudimo rinka praėjusiais metais veikė nuostolingai.

Anot V.Vasiliausko, pernai draudimo įmonių turtas, kaip ir įmokos, augo. Tačiau bendra draudimo rinka patyrė maždaug 11 mln. litų nuostolių, ir tai yra didžiausias nuostolis per pastaruosius penkerius metus.

„Pagrindiniai to veiksniai – atskirų draudimo įmonių nuostoliai. Be to, ir toliau nuostolingas išlieka automobilių draudimas. Be abejo, didelę įtaką padarė investicinės veiklos rezultatai. Esant neramumų tarptautinėje rinkoje akivaizdu, kad investicinės veiklos nebuvo visiškai sėkmingos“, – sakė V.Vasiliauskas ir pridūrė, kad draudimo sistema dar turi galimybių tobulėti.

Siūlo imtis priemonių

Stabilumas yra sugebėjimas išvengti įvairiausių „burbulų“ finansų rinkoje, bankų atsparumas nepalankioms aplinkybėms, kaip sakė V.Vasiliauskas. Anot jo, pastaruoju metu pasaulyje esama įvairių staiga užklupusių sunkumų, todėl būti tvirtai garantuotiems dėl ateities neverta.

„Įvertinus šių metų pirmo ketvirčio rezultatus matyti, kad bankų sektorius šiemet turėtų dirbti pelningai. Kita vertus, grėsmių apstu. Lietuvos ekonomika yra atvira ir maža, todėl ji labai priklauso nuo audrų tarptautinėje erdvėje. Ten bėdų yra visai nemažai“, – tvirtino V.Vasiliauskas. Kaip pagrindines rizikas jis įvardijo besitęsiančią euro zonos krizę, tarptautinės pasaulio prekybos nuosmukį ir galimą energetinių išteklių kainų šuolį.

V.Vasiliauskas pabrėžė, kad, norint išlikti atspariems galimoms grėsmėms, be jokios abejonės, svarbiausia toliau stiprinti kapitalą. Taip pat, anot jo, bankai galėtų imtis ilginti finansinių įsipareigojimų trukmę.

„Būtina tobulinti bankų valdymą – tai ypač pasakytina apie vietos bankus. Mes to reikalausime ne tik iš bankų sektoriaus, bet ir iš visų finansų įstaigų, pirmiausia kredito unijų. Perspektyvų matome ir tobulinant indėlių sistemą“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Pasak jo, šiuo metu visi finansų rinkos dalyviai moka vienodas indėlių draudimo įmokas, tačiau Lietuvos bankas nemano, kad ši sistema yra visiškai teisinga: „Manome, kad įmoka turėtų atspindėti rizikos laipsnį: kuo esi rizikingesnis, tuo labiau turi prisidėti prie indėlių draudimo sistemos.“