Pasak LB Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovo Vaido Cibo, naujosiomis kapitalo rinkos plėtros priemonėmis siekiama sukurti paskatas įmonėms skirti daugiau dėmesio obligacijų išleidimui, taip pat tikimasi, kad įmonės atkreips dėmesį į galimybes pasinaudoti kitomis veiklos finansavimo galimybėmis, o ne tik bankinėmis priemonėmis.

„Tiek reguliuojama rinka, tiek daugiašalės prekybos sistemos paaugimas turėtų būti bent jau 25 proc., toliau turėtų atsirasti daugiau įmonių, kurios išleidžia obligacijas. Mes irgi tikimės, kad per sutelktinio finansavimo platformas atsiras ne tik finansavimas paskolomis, bet ir vertybiniais popieriais“, – spaudos konferencijoje pristatant kapitalo rinkos plėtros tikslus kalbėjo V. Cibas.

Tuo metu LB valdybos narys Simonas Krėpšta pažymėjo, kad, siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, bus reikalingas ir įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios palaikymas.

„Suprantame, kad įstatymų leidėjai čia yra labai svarbūs. Kur reikės įstatymų, tai reikės ir Vyriausybės, ir Seimo narių pritarimo. Lietuvos banko, kaip tam tikro kompetencijų centro, turinčio žinių šitoje srityje, tikslas yra suteikti impulsą ir išjudinti sniego gniūžtę, kuri, tikėkimės, pozityviai risis žemyn, didės ir apims platesnį įvairių institucijų tinklą. Esame su daugeliu jų pakalbėję, ir vieša konsultacija yra dar viena forma, vienas būdas įtraukti daugiau dalyvių į šį paveikslą, bet iš tikrųjų pirmieji ženklai yra pozityvūs, nes daugelis mato pokyčių prasmę ir naudą“, – tikino jis.

Planuoja steigti kapitalo rinkos tarybą

Pasak Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovo, Lietuvos bankas vasarį ketina skirti konsultacijoms dėl plėtros planų su suinteresuotomis šalimis, kovo pabaigoje ketinama skelbti ir patį LB parengtą dokumentą, o balandį pradėti ir plano įgyvendinimą – steigti kapitalo rinkos tarybą. Pasak V. Cibo, ši institucija turėtų užtikrinti dialogą tarp rinkos reguliuotojų, Lietuvos bankų asociacijos ir investuotojų.

„Manome, kad turėtų būti įsteigta kapitalo rinkos taryba, kurią sudarytų rinkos ir valstybės institucijų atstovai. Tai būtų koordinuojanti taryba, kurios pirmas tikslas būtų užtikrinti plane numatytų priemonių įgyvendinimą. Taryba turėtų veikti ir toliau, tai užtikrintų dialogą tarp prižiūrėtojų, reguliatorių ir rinkos dalyvių, suformuotų labai aiškias kryptis, kur link mūsų kapitalo rinka turėtų vystytis“, – aiškino Lietuvos banko atstovas.

Kartu siekiant sukurti palankesnę investicijoms aplinką, Lietuvos bankas, V. Cibo teigimu, ketina siekti kapitalo rinkos reguliavimo suvienodinimo visose trijose Baltijos valstybėse.

„Bandome kalbėtis su latviais ir estais, kad reguliavimas tarp Baltijos šalių būtų kaip galima vienodesnis, būtų kuo mažiau skirtumų, nes investuotojai Baltijos šalis mato kaip vieną rinką ir tikslas yra ją padaryti kaip galima daugiau harmonizuotą“, – tikino jis.

Investicinė sąskaita padėtų supaprastinti investavimo apmokestinimą

Kitas veiksmas, siekiant sukurti patrauklesnes sąlygas įmonėms aktyviau dalyvauti kapitalo rinkoje, – galimybių atsidaryti investicinę sąskaitą sukūrimas. Kaip aiškina V. Cibas, šiuo metu susiduriama su sunkumais deklaruojant pajamas, gautas investuojant į vertybinius popierius ar obligacijas.

„Trūksta aiškumo ir paprastumo deklaruojant ir sumokant mokesčius. Investicinė sąskaita padėtų išspręsti šią užduotį, nes dabar investuotojai, kurie pakankamai aktyviai prekiauja, jiems yra didelė administracinė našta užpildant deklaracijas ir pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie tai, už kokią kainą jie pirko investicines priemones, už kokią pardavė. Investicinė sąskaita leistų tą administracinę naštą labai smarkiai sumažinti ir būtų galima apmokestinti tik tas lėšas, kurios viršytų sumą, kuri buvo įnešta į investicinę sąskaitą“, – teigė Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovas, kartu pridurdamas, kad investicinė sąskaita leistų patogiau apskaityti pajamas, gaunamas iš skirtingų šaltinių.

„Investicinė sąskaita padėtų supaprastinti investavimo apmokestinimą, leistų padengti nuostolius ar pelną, gaunamą iš skirtingų finansinių priemonių, ir būtų aiškus, patogus investavimui režimas, per skirtingas rūšis ir finansines priemones“, – tikino V. Cibas.

Vienas iš prioritetų – per finansinį švietimą mažinti sukčiavimo atvejus

LB spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi Finansų paslaugų rinkų priežiūros departamento vadovė Rūta Merkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad gyventojai, ypač jauni žmonės, yra linkę skirti dėmesį kur kas rizikingesnėms investicinėms priemonėms, pasitelkdami kur kas mažiau patikimas platformas. Todėl, pasak jos, šalies centrinis bankas ketina skirti daugiau dėmesio patogesnių investavimo platformų kūrimui, taip suteikiant gyventojams galimybę paprasčiau dalyvauti kapitalo rinkoje, pasitelkiant lengvai prieinamus technologinius įrankius.

„Iš apklausų pastebime, kad ypač jaunimas labiau linkęs investuoti į labai rizikingas priemones, pavyzdžiui, virtualų turtą, kuris nėra reguliuojamas. Šiuo atveju matome, kad yra galimybės gyventojams, sukuriant patogias platformas, programėles, investuoti į saugius produktus“, – įsitikinusi R. Merkevičiūtė.

Tuo metu S. Krėpšta pažymėjo, kad atnaujintame LB strateginiame plane vienu iš esminių tikslų yra numatytas gyventojų ekonominis ir finansinis švietimas. Be to, šalies centrinio banko valdybos narys atkreipė dėmesį, kad švietimo srityje, pasitelkiant partnerystės su viešosiomis ir privačiomis institucijomis galimybes, galima pagerinti ir įmonių finansines žinias.

„Tikrai matome neišnaudotus rezervus ir iš esmės norėtume siekti konkrečių rezultatų: viena, investavimas, kad žmonės geriau suprastų galimybes investuoti. Lygiai taip pat, pritraukti finansavimą. Matome, kad tikrai ne visos įmonės žino, kad yra ne tik bankinis finansavimas, kad yra ir kitokių finansavimo formų: akcijos, obligacijos. Tai irgi labai svarbu, nes matome tą trūkumą ne tik iš žmonių, bet ir iš įmonių pusės“, – kalbėjo jis.

LB valdybos nario nuomone, gyventojų ekonominių žinių stiprinimas prisidėtų ir prie atsparumo finansiniam sukčiavimui didinimo.

„Tokie dalykai, kaip sukčiavimas, taip pat labai susiję su finansiniu raštingumu. Tai irgi vienas iš mūsų prioritetų – mažinti sukčiavimą per ekonominį, finansinį švietimą. Tikslinga, kad ta informacija surastų žmogų, o ne žmogus plačioje informacijos jūroje ieškotų, kaip apsisaugoti nuo sukčių“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Parengė 40 priemonių kapitalo rinkai plėsti

Siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis kapitalo rinkos plėtrai ir priemones joms įveikti, Lietuvos bankas atliko finansų rinkos dalyvių, investuotojų, teisininkų apklausas, vertino kitų šalių patirtį, rinkoje esančius taupymo ir investavimo produktus, atsižvelgė į Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (ERPB) nuomonę.

LB vertinimu, kapitalo rinka šiuo metu nėra itin patraukli gyventojams (neprofesionaliesiems investuotojams), smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos bankas parengė beveik 40 priemonių, taikytinų septyniomis kryptimis (kapitalo plėtros priemonių valdymas ir koordinavimas, teisinis reguliavimas, mokestinė aplinka, naujų finansinių produktų pasiūla, biržos aktyvumas ir infrastruktūra, priemonės finansų tarpininkams, finansinis švietimas), skelbiama banko pranešime. Vienas pagrindinių siūlymų – skatinti įsitraukimą į prekybą vertybinių popierių biržoje ir plėsti joje prekiaujamų finansinių priemonių įvairovę.

Šiuo metu vietos biržoje vyksta prekyba akcijomis ir obligacijomis, tačiau pirminiai vieši siūlymai (angl. Initial Public Offering, IPO) nėra dažni, taip pat nėra paplitęs investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (angl. Exchange Traded Funds, ETF), algoritminė prekyba, robotizuoti patarimai ar portfelio valdymas.

Rengiant kapitalo plėtros priemonių planą, konsultuotasi su Finansų ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija, NASDAQ vertybinių popierių birža ir ERPB. Konsultacija vyks iki vasario 28 d.