Sulaukė kritikos

Iki šiol buvo reikalaujama, kad Lietuvos laivuose ne mažiau kaip du trečdaliai jūrininkų būtų iš Lietuvos, kitų ES šalių ar Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos.

Tokį požiūrį kritikavo ir laivybos verslininkai ir Europos institucijos, Daugelyje ES šalių jau priimti gerokai švelnesni reikalavimai.

Dėl šio griežto reikalavimo Lietuvai pastabas pateikė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare ji rengiasi būti. Buvo nurodyta, kad toks Lietuvos reikalavimas riboja kitų šios organizacijos narių teises. Šioje organizacijoje yra 35 narės. Be dalies ES šalių į ją įeina JAV, Kanada, Meksika, Norvegija, Australija, Čilė, Japonija, Pietų Korėja, Izraelis, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Turkija.

Todėl Lietuva skubiai ėmėsi tvarkyti Prekybinės laivybos įstatymą, kur numatytos nuostatos dėl įgulų formavimo.

Priimama nuostata, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose turės būti ne mažiau kaip pusė įgulos narių iš Lietuvos ir ES.

Mažės kalbančių lietuviškai

Kitas pakankamai griežtas nacionalinis Lietuvos reikalavimas buvo tai, kad Lietuvos vėliavos jūrų laivo kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siūlė tą nuostatą koreguoti. Ir tai imtasi daryti.

Dabar toks reikalavimas liks tik su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose. Kituose Lietuvos vėliavos laivuose užteks, kad lietuvių kalbą mokėtų tik laivo kapitonas.

Toks sprendimas yra logiškas, nes lietuvių kalba tarptautinėje laivyboje jokio vaidmens nevaidina. Čia svarbiausia yra, kad kapitonas, jo padėjėjai ir įgula kaip galima geriau mokėtų anglų kalbą.

Į Lietuvos jūrinę juridinę bazę įtraukiama sąvoka žvejys. Jis kvalifikuojamas kaip žvejybos laivo jūrininkas. Tokia nuostata atsiranda todėl, kad Lietuva ratifikavo ir pripažįsta 2007 m. Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje. Ji dirbantiems žvejybos laivuose numato tokias pačias darbo ir socialines garantijas kaip jūrininkams.

Nori jūrinio lankstumo

Nauji pakeitimai atvers geresnes sąlygas į Lietuvos vėliavos laivus jūreiviams ir jūrininkams bei kitiems darbuotojams iš Azijos šalių, netgi Rusijos.

Jau dabar žinoma nemažai faktų, kai Vokietijos ar Anglijos vėliavos laivuose laivų kapitonais kartais ir padėjėjais dirba ES šalių piliečiai, o kitą įgulos dalį sudaro rusai, ukrainiečiai, filipiniečiai ir kiti.

Lietuvos vėliavos laivuose kitų šalių jūrininkų dar beveik nėra.

„Limarko laivininkystės kompanija kol kas beveik nesamdo jūrininkų iš kitų šalių, o juo labiau trečiųjų. Nors pasaulyje yra aiški tendencija – darbo rinką užlieja jūros darbininkai (jūreiviai, motoristai) iš Azijos šalių“, – teigė Limarko laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Jo nuomone, Lietuva turėtų žengti lankstesnės jūrinės politikos keliu. Tokiu atveju, tikimasi, daugėtų norinčių joje registruotis laivus.

Kol kas beveik nėra kitų šalių jūrininkų ir su Lietuvos vėliava iš Klaipėdos plaukiojančiuose DFDS kompanijos jūrų keltuose.

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys yra įregistravę 90 laivų. Dar 11 laivų tie asmenys yra išnuomoję be įgulų pagal vadinamą "bareboat charter" sutartį.

Reklama: ferrybookings.lt