- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje švelninamas požiūris dėl jūrininkų įgulų formavimo reikalavimų.
Sulaukė kritikos
Iki šiol buvo reikalaujama, kad Lietuvos laivuose ne mažiau kaip du trečdaliai jūrininkų būtų iš Lietuvos, kitų ES šalių ar Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos.
Tokį požiūrį kritikavo ir laivybos verslininkai ir Europos institucijos, Daugelyje ES šalių jau priimti gerokai švelnesni reikalavimai.
Dėl šio griežto reikalavimo Lietuvai pastabas pateikė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare ji rengiasi būti. Buvo nurodyta, kad toks Lietuvos reikalavimas riboja kitų šios organizacijos narių teises. Šioje organizacijoje yra 35 narės. Be dalies ES šalių į ją įeina JAV, Kanada, Meksika, Norvegija, Australija, Čilė, Japonija, Pietų Korėja, Izraelis, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Turkija.
Todėl Lietuva skubiai ėmėsi tvarkyti Prekybinės laivybos įstatymą, kur numatytos nuostatos dėl įgulų formavimo.
Priimama nuostata, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose turės būti ne mažiau kaip pusė įgulos narių iš Lietuvos ir ES.
Mažės kalbančių lietuviškai
Kitas pakankamai griežtas nacionalinis Lietuvos reikalavimas buvo tai, kad Lietuvos vėliavos jūrų laivo kapitonas ar bent vienas iš laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių kalbą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siūlė tą nuostatą koreguoti. Ir tai imtasi daryti.
Dabar toks reikalavimas liks tik su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose. Kituose Lietuvos vėliavos laivuose užteks, kad lietuvių kalbą mokėtų tik laivo kapitonas.
Toks sprendimas yra logiškas, nes lietuvių kalba tarptautinėje laivyboje jokio vaidmens nevaidina. Čia svarbiausia yra, kad kapitonas, jo padėjėjai ir įgula kaip galima geriau mokėtų anglų kalbą.
Į Lietuvos jūrinę juridinę bazę įtraukiama sąvoka žvejys. Jis kvalifikuojamas kaip žvejybos laivo jūrininkas. Tokia nuostata atsiranda todėl, kad Lietuva ratifikavo ir pripažįsta 2007 m. Konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje. Ji dirbantiems žvejybos laivuose numato tokias pačias darbo ir socialines garantijas kaip jūrininkams.
Nori jūrinio lankstumo
Nauji pakeitimai atvers geresnes sąlygas į Lietuvos vėliavos laivus jūreiviams ir jūrininkams bei kitiems darbuotojams iš Azijos šalių, netgi Rusijos.
Jau dabar žinoma nemažai faktų, kai Vokietijos ar Anglijos vėliavos laivuose laivų kapitonais kartais ir padėjėjais dirba ES šalių piliečiai, o kitą įgulos dalį sudaro rusai, ukrainiečiai, filipiniečiai ir kiti.
Lietuvos vėliavos laivuose kitų šalių jūrininkų dar beveik nėra.
„Limarko laivininkystės kompanija kol kas beveik nesamdo jūrininkų iš kitų šalių, o juo labiau trečiųjų. Nors pasaulyje yra aiški tendencija – darbo rinką užlieja jūros darbininkai (jūreiviai, motoristai) iš Azijos šalių“, – teigė Limarko laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.
Jo nuomone, Lietuva turėtų žengti lankstesnės jūrinės politikos keliu. Tokiu atveju, tikimasi, daugėtų norinčių joje registruotis laivus.
Kol kas beveik nėra kitų šalių jūrininkų ir su Lietuvos vėliava iš Klaipėdos plaukiojančiuose DFDS kompanijos jūrų keltuose.
Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys yra įregistravę 90 laivų. Dar 11 laivų tie asmenys yra išnuomoję be įgulų pagal vadinamą "bareboat charter" sutartį.
Reklama: ferrybookings.lt
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?3
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Po tragiškų įvykių: ar galimi išvengti turbulencijos ir ką privalo žinoti keleiviai
Statistika rodo, kad kasmet lėktuvų pilotai su stipria turbulencija susiduria 5 500 kartų. Taip pat pastebima, kad dėl klimato kaitos šie reiškiniai tampa vis agresyvesni. Meteorologai prognozuoja, kad iki 2050 m. turbulencijų, susidaranči...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...