Penktadalis visuomenės verslo organizacijas vertina neigiamai

Vertinant visuomenės pasitikėjimą verslu, žiniasklaida ir valdžios sektoriumi, mažiausiai pasitikima valdžios institucijomis. Mažiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė Seimu (pasitiki ketvirtadalis apklaustųjų), o savivaldybėmis bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasitikima labiau (pasitiki 4 iš 10 šalies gyventojų). Verslo organizacijų vertinimas visuomenėje nėra itin teigiamas: kiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų (28 proc.) šalyje veikiančias organizacijas vertina teigiamai, o beveik pusė vertina neutraliai (45 proc.), likusi dalis (20 proc.) – neigiamai.

Tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generalinė direktorė Dovilė Končak pažymi, kad apskritai visuomenės pasitikėjimas tiek valdžios institucijomis, tiek verslu ir žiniasklaida yra žemesnis, lyginant su kitomis tirtomis auditorijomis. „Visuomenė mažiausiai pasitiki valdžios institucijomis ir žiniasklaida, kiek daugiau – verslu. Tyrimo rezultatai atliepia pasaulinio Edelman barometro matavimų rezultatus: visuomenės labiau linkusios pasitikėti verslu, mažiau žiniasklaida“, – sako D. Končak.

Lietuvos verslo forumo organizatorius, verslo psichologas Dainius Baltrušaitis, apibendrindamas visuomenės apklausą, pažymi, kad visuomenė Lietuvoje nepasitiki niekuo.

„Pagal Edelman pasitikėjimo barometro nuostatas, jei parametrą teigiamai vertina iki 50 proc. apklaustųjų, tai indikuoja nepasitikėjimą. Vertinant mūsų atlikto tyrimo duomenis, visuomenė nepasitiki nei verslu (48 proc.), nei valdžia (39 proc.), nei žiniasklaida (42 proc.)“, – sako D. Baltrušaitis. Pašnekovas priduria, kad pasitikėjimas yra svarbiausias laisvos ir demokratiškos visuomenės komponentas.

„Bloga žinia. Tačiau, vertinant ją, reikia suprasti, kad pasitikėjimo rodiklis labai glaudžiai susijęs su visuomenės informuotumu. Mes linkę labiau pasitikėti tuo, ką pažįstame, kas yra arčiau mūsų. Todėl, jei atrodo, kad yra pagrindo šiam rodikliui jau dabar būti aukštesniu, būtinas darnus verslo, valdžios ir žiniasklaidos bendradarbiavimas informuojant visuomenę“, – sako Lietuvos verslo forumo organizatorius.

Žiniasklaidos atstovai verslu ir valdžia pasitiki bemaž vienodai, tačiau verslą vertina kur kas geriau nei visuomenė: šeši iš dešimties įvairių žiniasklaidos priemonių redakcijų darbuotojų verslo organizacijas šalyje vertina teigiamai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Vidmantą Janulevičių gan žemas visuomenės pasitikėjimas verslo organizacijomis nustebino. „Verslo organizacijų lyderių reitingai daugelyje apklausų yra pakankamai aukšti, jie dažnai cituojami spaudoje. Manau, kad tiesiog žmonės nesujungia į vieną grandinę dviejų dalykų – „kalbančiojo galvos“ ir kokiai organizacijai jis atstovauja. Manau, kad realią situaciją daug geriau atspindi žiniasklaidos atstovų vertinimai, nes jie daug bendrauja tiek su verslininkais, tiek su verslo organizacijomis, gilinasi į jų platinamą informaciją ir mato, kiek siūlymų verslas teikia valdžios institucijoms, kokią prisiima lyderystę“, – sako V. Janulevičius.

Visuomenės vertinimu, Lietuvos verslas dar stokoja lyderystės, yra orientuotas į ekonominės naudos siekimą, rečiau atsižvelgia į vietos bendruomenių poreikius, saugumą ir gerovę, tvarumo principus versle.

Iš verslo tikimasi daugiau skaidrumo ir socialinės atsakomybės

Visuomenės vertinimu, Lietuvos verslas dar stokoja lyderystės, yra orientuotas į ekonominės naudos siekimą, rečiau atsižvelgia į vietos bendruomenių poreikius, saugumą ir gerovę, tvarumo principus versle. Iš verslo tikimasi aktyvumo tiek inicijuojant pokyčius, tiek įsitraukiant į socialinių problemų sprendimą, o ne pasyviai laukiant Vyriausybės sprendimų. Kas šeštas Lietuvos gyventojas mano, kad verslas turėtų imtis iniciatyvos ir aktyviai įsitraukti ieškant sprendimų socialinėms problemoms spręsti, o verslo atstovai turėtų būti atskaitingi ne tik direktorių valdybai ar akcininkams, bet ir visuomenei. 

Anot V. Janulevičiaus, tokie apklausos dalyvių vertinimai rodo, kad visuomenė stokoja finansinio raštingumo ir verslumo pagrindų. „Tą liudija teiginys, kad verslas yra orientuotas į ekonominės naudos siekimą. Bet juk verslas turi siekti ekonominės naudos, nes kitaip nei jis verslo išlaikys, nei darbuotojams galės mokėti atlyginimus, pirkti žaliavas, diegti naujas technologijas. Tikrai nesutinku, kad verslas neatsižvelgia į bendruomenių poreikius, saugumą ir gerovę. Man rodos, kad pandeminis laikotarpis ir karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad verslas imasi lyderystės: pirmieji teikė būtinas apsaugos priemones medikams, nuo pirmos karo dienos teikė įvairią paramą Ukrainai ir tą daro iki šiol. O nuostatos, kad verslas nepakankamai rūpinasi darbuotojais, manau, didesne dalimi kyla iš profsąjungų ir kai kurių politikų grupių suformuotų stereotipų“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Svarbiausi veiksniai, skatinantys verslo organizacijų pasitikėjimo augimą, anot visuomenės, yra atsakingas verslo požiūris į darbuotojus bei įmonių skaidrumo didinimas (sąžiningas mokesčių, atlyginimų mokėjimas, informacijos prieinamumas). Žiniasklaidos atstovai, kaip papildomą verslo pasitikėjimą skatinantį aspektą, išskiria ir atsakingą verslo organizacijų požiūrį į aplinkosaugą.

„Tiek visuomenė, tiek žiniasklaida verslui kelia itin aukštus reikalavimus, o „RAIT Group“ kasmet atliekamas Baltijos šalių ir Švedijos tyrimas tik pagrindžia faktą, kad iš verslo yra tikimasi socialinio aktyvumo, kurį būtų galima matuoti realiai nuveiktais darbais“, – sako D. Končak.

Didžioji dalis verslininkų valdžios institucijomis pasitiki

Apklausti verslo atstovai mažiausiai linkę pasitikėti žiniasklaida, o valdžios institucijomis pasitiki du trečdaliai tyrimo dalyvių. Iš valdžios institucijų labiausiai verslininkai pasitiki Vyriausybe bei Finansų ministerija, gan palankiai vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savivaldybės. Mažiausią pasitikėjimą verslo atstovai išreiškė Seimu.

Nepaisant gan aukšto pasitikėjimo rodiklio, verslo atstovų nuomone, būtina siekti dar didesnio valdžios institucijų skaidrumo, retesnių korupcijos skandalų atvejų, kelti valdžioje esančiųjų kompetencijas, profesionalumo lygį, taip pat didinti efektyvumą ir atstovauti tautos, o ne institucijų interesams.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, verslo bendruomenės, žiniasklaidos, o ypač visuomenės išreikštas pasitikėjimas – labai didelis įvertinimas ir dar didesnis stimulas labiau stengtis.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, aukštas verslininkų pasitikėjimas valdžia rodo, kad verslas tikrai supranta, koks vaidmuo valstybėje ir ekonomikoje, tiek ir verslo ateities klausimais tenka valdžiai ir jų priimamiems sprendimams.

„Verslas geriau nei politikai ir viešojo sektoriaus darbuotojai suvokia, kad rezultatų galime tikėtis tik turėdami glaudų dialogą ir veikdami kartu. Toks pasitikėjimo avansas valdžios institucijomis yra viltis, kad pagaliau ir valdžia suvoks, kad be socialinių partnerių nebus judėjimo į priekį. Juk kalbėdami ir diskutuodami svarbiausiais klausimais valdžios atstovai gali užsitikrinti visuomenės paramą priimamiems sprendimams“, – sako V. Janulevičius.

Anot D. Baltrušaičio, suteiktas pasitikėjimo kreditas sugrįžta bumerangu. „Siekiant daugiau pasitikėjimo organizacijoje, vadovai skatinami įgalinti savo komandą, visų pirma pasitikėdami ja. Tačiau labiau negu pasakymas „aš jumis tikiu“, pasitikėjimą atskleidžia mūsų veiksmai. Verslo organizacijos atveju, tai vadovo nuoseklumas, bereikšmės kontrolės nebuvimas ir įmonės politikos, skatinančios pasitikėjimą, paremtos pagarba bei orumu. Valstybės atveju, tai įstatymų kūrimas, kuris a priori laiko žmones dorais ir sąžiningais, tai valstybės institucijos, kuriose nuoširdžiai nori tau padėti“, – sako D. Baltrušaitis.

Didžioji dauguma (82 proc.) apklaustų verslo atstovų aktualiausiomis problemomis, į kurias valdžios sektorius turėtų sutelkti daugiausiai dėmesio, įvardija švietimo sistemos reformą, sveikatos priežiūrą ir ekonominės ir socialinės atskirties mažinimą.