Kaip nurodo LVK, dabartiniai mokesčių įstatymai pasižymi didžiuliu pataisų skaičiumi, todėl naujų redakcijų reikalauja ir galiojančios teisėkūros taisyklės – visuose pagrindiniuose mokesčių įstatymuose daugiau nei pusė jų nuostatų jau yra pakeistos, papildytos arba panaikintos.

„Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme. Taigi, įstatymas lyg ir galioja, bet jas atrasti gali būti sudėtinga net ir specialistams“, – teigė LVK ekspertų grupės narė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė advokatė Aistė Medelienė.

Pasak LVK, nauja pagrindinių mokesčių įstatymų redakcija leistų išgryninti pagrindinius apmokestinimo elementus bei ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo netikslumus.

Taip pat kai kurie įstatymų pakeitimai per ilgą laiką yra išbalansavę pačią įstatymo logiką ir principus.

„Pavyzdžiui, darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio Lietuvoje, yra A klasės pajamos, mokestį nuo jo visada turi sumokėti darbdavys. Įstatyme jokių išlygų nėra. Tačiau didelių darbo užmokesčių atveju, kai taikomos „Sodros“ lubos ir padidėja dėl to gyventojų pajamų mokesčio tarifas (iki 32 proc.), skirtumą liepiama susimokėti pačiam darbuotojui, metams pasibaigus, nors to įstatymas nenumato, nes tai lieka A klasės pajamomis. Taip, vadovaujantis principais ir logika, šiuo atveju ieškoma praktinio sprendimo, bet formaliai tas sprendimas įstatymo neatitinka“, – sako  A. Medelienė.