Išaiškinus neleistiną ortopedijos priemonių gamintojų susitarimą dalis šių priemonių atpigo net perpus. Nustatyta, Valstybinė ligonių kasa į gamintojų sudarytą kartelį žiūrėjo pro pirštus.

Dalyvavo valstybinė institucija

Praėjusią savaitę Lietuvos administracinis teismas patvirtino dar 2011 m. sausį priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą dėl ortopedijos techninių priemonių gamintojų neleistino susitarimo – kartelio. Nustatyta, kad gamintojai neleistinai tarpusavyje derino iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kainas ir jų gamybos kiekį. Konkurencijos tarybos atstovų teigimu, kartelis tęsėsi nuo 2006 iki 2010 m.

„Savo praktikoje turime pirmą atvejį, kai sudarant kartelinį susitarimą dalyvavo ir prie jo prisidėjo valstybinė institucija – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo atveju institucija ne tik žinojo ir toleravo įmonių susitarimus, bet ir, kaip konstatavo teismas, sudarė jiems prielaidas“, – sakė Konkurencijos tarybos narys, pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas.

Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko teigimu, karteliai yra sunkiausias konkurencijos suvaržymas, nes vartotojams daro didžiausią žalą. Šio kartelio atveju, kaip pabrėžė jis, žala padaryta ne paprastiems, o ypač pažeidžiamiems vartotojams – žmonėms, kuriems reikia ortopedijos priemonių.

„Atrodytų savaime suprantama, kad vartotojai, o ypač pažeidžiama jų grupė, turėtų būti saugomi nuo gamintojų susitarimo padidinti kainas. Atrodytų, savaime suprantama, kad tuo turėtų rūpintis ne tik Konkurencijos taryba, bet ir kitos valstybinės institucijos, nes jos savo veiklos srityje gali geriau identifikuoti kartelius, pirmos pamatyti jų požymius. Tačiau šioje byloje sąlygas karteliui susidaryti sukūrė valstybinė institucija“, – sakė Š.Keserauskas.

Jo manymu, kaip tik ši institucija turėjo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos racionaliai, o pažeidžiami vartotojai iš šių lėšų gautų didžiausią naudą. Tačiau tokios pareigos, kaip patvirtino teismas, Valstybinė ligonių kasa neįvykdė.

Derino tarpusavyje

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus vedėjos Jolantos Ivanauskienės teigimu, ortopedijos priemonių gamintojų kartelyje buvo užfiksuoti klasikiniai ir patys pavojingiausi neleistinų susitarimų elementai. Anot jos, bene labiausiai rinką iškreipė konkurentų derintos kainos.

„Ortopedijos technines priemones, pavyzdžiui, ortopedinę avalynę ar įvairiausius protezus, gaminančios įmonės keliais būdais derino kainas. Šios įmonės sukūrė bendrą kainų skaičiavimo metodiką. Jos savikainą vertino ne individualiai, o kolektyviai, nustatė, ką reikėtų įtraukti, skaičiuojant konkrečių priemonių kainas“, – sakė J.Ivanauskienė.

Anot jos, gamybos įmonės tarpusavyje nustatė ne tik konkrečias savikainos skaičiavimo metodikas, bet ir pačias priemonių kainas: „Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad ortopedinės avalynės kainos buvo detaliai suderinamos Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijoje ir vėliau pateikiamos Valstybinei ligonių kasai.“

J.Ivanauskienė pabrėžė, kad kartelis pacientų kišenes palietė ir tiesiogiai. Anot jos, kartelį sudariusios įmonės buvo sutarusios, kad visais atvejais už iš dalies kompensuojamas priemones iš pacientų ims maksimalias priemokas: „Buvo sutarta, kad visos įmonės ims maksimalią priemoką ir netaikys jokių nuolaidų, net jei pagal savo finansinius pajėgumus nuolaidas taikyti galėtų.“

Tarpusavyje įmonės, kaip sakė J.Ivanauskaitė, derino ir gamybos kiekį. Pasak jos, įmonės pasidalydavo iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas, suderindavo, kokį kiekį atitinkamų priemonių kiekviena gamins: „Net jei pacientas norėtų įsigyti priemonę iš konkrečios įmonės, tačiau jos suderinta kvota jau būtų pasibaigusi, įmonė reikiamos priemonės neparduotų.“

Kainos jau krenta

Pasak J.Ivanauskienės, dėl neleistino įmonių susitarimo Valstybinė ligonių kasa negalėjo gauti mažesnių kainų pasiūlymų bei užtikrinti klientų pasirinkimo. Tačiau ji pabrėžė, kad Valstybinė ligonių kasa šioje byloje nėra nukentėjusioji.

„Valstybinė ligonių kasa, tvirtindama kompensuojamų ortopedijos priemonių kainas, atsižvelgė į įmonių suderintus pasiūlymus dėl kainų. Dėl to valstybė prarado galimybę įsigyti ortopedijos priemones mažesne kaina, tad buvo apribotos galimybės už tas pačias ribotas lėšas nupirkti daugiau ortopedijos priemonių“, – sakė E.Šatas.

Dėl šios priežasties, jo teigimu, vartotojai prarado galimybę maksimaliai pasinaudoti valstybės lėšomis, o už iš dalies kompensuojamas priemones jie turėjo dar labiau ištuštinti savo pinigines.

Konkurencijos taryba apskaičiavo, kad kartelis turėjo realų poveikį rinkoje ir smarkiai atsiliepė ortopedijos priemonių kainoms. Tarybos duomenimis, 2011 ir 2012 m. pirmą ketvirtį, kai kartelinis susitarimas jau buvo nutrauktas, šios priemonės smarkiai atpigo. Pavyzdžiui, ortopedinės avalynės kainos 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo daugiau nei 14 proc., o 2012 m. – dar 35 proc. Stuburo įtvarinių sistemų kainos 2011 m. sumažėjo 30 proc., 2012 m. – dar apie 50 proc.

Teismas paliko Konkurencijos tarybos įmonėms skirtas baudas – jas sumažino vos 5 proc. Po teismo sprendimo mažiausia – 950 litų – bauda skirta Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijoje dėl mažų pastarosios pajamų. Didžiausia bauda įmonei siekė daugiau kaip 1 mln. litų. Iš viso už sudarytą kartelį nubaustos 9 įmonės.

Kaltų dar neieško

Valstybinės ligonių kasos likimas priklausys nuo Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų. Nes Konkurencijos taryba, E.Šato teigimu, nėra įgaliota skirti pinigines sankcijas valstybės įmonėms.

„Sveikatos apsaugos ministerijai nusiuntėme Konkurencijos tarybos nutarimą, ji taip pat dalyvavo kaip trečiasis asmuo teismo procese. Jeigu yra poreikis įvertinti tam tikrų asmenų neleistinus veiksmus, tai turėtų spręsti įgaliojimus turintys subjektai“, – sakė E.Šatas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Giedrės Maksimaitytės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija dar nėra gavusi Konkurencijos tarybos minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gegužės 17 d. nutarties. Todėl esą tik ją gavus bus galima priimti sprendimus.