„Padidėjęs mokestis turės įtakos ir kainos kilimui. Kainų struktūroje logistikos kaštai sudaro apie 10 proc. Šiuo atveju viskas nuguls ant vartotojo pečių. Kol kas sunku pasakyti, kiek padidės kainos, bet pats faktas, kad kils kainos, yra tiesa.

Keleivių vežėjai paskaičiavo, kad įkainiai už kelius padidės net 20 kartų. Žinoma, tai pablogins vežėjų ekonominę situaciją, kurie ir dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – teigė Z. Budvydas.

„Jei nebus peržiūrėti ir sumažinti šie kelių mokesčiai, tikėtina, kad Lietuvą gali palikti dar daugiau transporto įmonių. Prašome dabartinės Vyriausybės ir Seimo, kad peržiūrėtume ir nedarytume tokių drastiškų pasiūlymų“, – akcentavo jis.

Jei nebus peržiūrėti ir sumažinti šie kelių mokesčiai, tikėtina, kad Lietuvą gali palikti dar daugiau transporto įmonių. Prašome dabartinės Vyriausybės ir Seimo, kad peržiūrėtume ir nedarytume tokių drastiškų pasiūlymų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija yra įpareigota parengti patogią sistemą kelių rinkliavai surinkti, tam numatyta skirti iki 90 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje kelių mokestis mokamas tik už magistralinius kelius, kurie iš viso sudaro 1,7 tūkst. kilometrų. Nuo 2023 m., jei niekas nesikeis, turės būti mokama ne tik už magistralinius, bet ir važiuojant krašto bei regioniniais keliais, o tai sudarys jau 21 tūkst. kilometrų.

Asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba pažymėjo, kad išaugęs kelių mokestis gali atgrasyti transporto bendroves apskritai vykti per Lietuvą.

„Kai kalbame, kad pernai už vinjetes valstybė surinko beveik 50 mln. eurų, matyt, norima surinkit pusę milijardo ir daugiau. Mes suprantame valstybės interesą padidinti valstybės biudžetą, kadangi paramos priemonės iš ES struktūrinių fondų nebepasieks panašia apimtimi kaip anksčiau. Visgi būtina suprasti, kad mes esame tranzitinė valstybė, ir kad tokie drastiški mokesčiai atgrasys tam tikras transporto bendroves važiuoti per Lietuvą“, – pabrėžė jis.

Tuo tarpu vertindamas dėl Muitinės deklaracijų sistemos sutrikimų nusidriekusias vilkikų eiles Lietuvos-Baltarusijos pasienyje A. Burba teigė, kad dėl vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo ketinama kreiptis į Finansų ministeriją.

„Prašėme asociacijos narių suteikti informacijos, kad žinotume, kokių nuostolių jie patyrė, kiek laiko praleido prie sienų, kiek pretenzijų patyrė iš savo klientų. Tuos skaičius, manau, artimiausią savaitę surinksime ir pateiksime Finansų ministerijai. Ieškosime būdų, kaip padėti vežėjams, kurie ne savo noru įstrigo pasienyje. Nei mes, nei mūsų vežėjai nemanome, kad tai buvo force majeure situacija – tai buvo aplaidus ministerijos ir jos pavaldžių institucijų požiūris į sistemas, o nukentėjo vežėjai“, – tikino jis.

A. Burba pažymėjo, kad iš vis daugiau mokesčių reikalaujančios valstybės vežėjai tikisi ir adekvačių sistemų rengimo.

„Sistemos turi būti atnaujintos. Jeigu atitinkamos institucijos, Pasienio tarnyba, Muitinė, apie tai kalbėjo jau ne vienerius metus, tai ir turėjo būti sureaguota. Kodėl tai nebuvo padaryta – tai jau ne vežėjo problema. Juolab jei kalbame apie mokesčio laipsninį pakėlimą, turime kalbėti apie finansavimą visai sistemai, (...) taip pat ir sistemoms, gerinančioms transporto sektorių, įdiegimui“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu transporto įmonės „Visla“ direktorius Viktoras Monkevič įsitikinęs, kad mažoms įmonėms toks kelių mokesčio augimas bus žingsnis į pražūtį.

„Mažos ir smulkios įmonės, kurios turi vos keliasdešimt darbuotojų, nukentės labiausiai. Jos ir per pandemiją labiausiai nukentėjo transporto sektoriuje. Pavyzdžiui, jei įmonė turi 10 transporto priemonių, šiuo metu ji kelių mokesčio sumoka 7530 eurų per metus, o nuo 2023 m. turėtų mokėti jau 150 600 eurų per metus“, – teigė V. Monkevič.

Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas tvirtino, kad pirminiai tikslai buvo geri, nes Lietuvoje siekiama įdiegti panašią tvarką kaip kai kuriose Europos šalyse, tačiau neįvertinti visi aspektai.

„Vokietijoje yra panaši kelių mokesčio tvarka, kai mokama pagal nuvažiuotus kilometrus, tačiau čia vairuotojai turi galimybę nemokamai naudotis daugeliu paslaugų. (...) Tuo tarpu Prancūzijoje visos aikštelės nemokamos, taip pat nemokami ir tualetai, dušai, geriamas vanduo degalų kolonėlėse irgi nemokamas. Lietuvoje to kol kas nėra. Pas mus irgi turėtų būti investuojama į infrastruktūrą, kad vairuotojams būtų patogiau“, – sakė  A. Telmentas.