Keltų linijos perkėlimas iš Jūrų perkėlos į Klaipėdos centrinį terminalą buvo sutiktas nevienareikšmiškai. Pasigirdo vertinimų, kad uostas dėl to esą pralaimėjo, nes pastačius naują terminalą nei krovinių, nei keleivių nepadaugėjo.

Prie terminalo ištakų...

„2004 metais dirbau Susisiekimo ministerijoje, kai dabartinio „DFDS Seaways“ pirmtakė „Lisco“ iškėlė klausimą dėl keleivių ir krovinių terminalo įrengimo senojoje „Transfosos“ teritorijoje. Tai buvo apleista teritorija be ateities perspektyvų. Miesto dalyje ties „Transfosa“ buvo baisus šabakštynas – šimtai apleistų garažų, namai su asocialiais asmenimis, triukšmais, gaisrais, nuolatiniais policijos ir greitosios pagalbos automobilių  vizitais“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus. 

Jis 2006 metais buvo paskirtas būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo priežiūros komiteto pirmininku.

„Sakiau, kad tos teritorijos išvystymas bus sunkus, nes kirtosi uosto, savivaldybės, „Lietuvos geležinkelių“ ir privataus turto interesai. Ypač sunku buvo su privatininkais – jei vienas sutikdavo išsikraustyti, kitas būtinai užsispirdavo ir sakydavo – ne...“, - prisiminė A.Vaitkus.

Tai kas šiandien padaryta jį džiugina dvigubai – ir kaip Uosto direkcijos vadovą, ir kaip žmogų, kuris stovėjo prie dabartinio Klaipėdos centrinio terminalo (CKT) atsiradimo ištakų. Iki šiol Klaipėdos uoste realiai nebuvo keleivių terminalo, nes Jūrų perkėla labiau krovininis terminalas.

„Nuo gegužės iš Klaipėdos centrinio terminalo kursuoja keltai į Karlshamno uostą. Linija veikia idealiai. Girdėjau labai gerus atsiliepimus iš laivybos kompanijos. Įrengtos modernios rampos leidžia sklandžiai ir greitai išvaryti automobilius iš laivų. Išvažiavimas iš terminalo į miestą vyksta taip pat sklandžiai. Keleiviai ir krovininių automobilių vairuotojai džiaugiasi tiesiu išvažiavimu į automagistralę“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Išvažiavimas dar pagerės įrengus Minijos ir Baltijos prospekto sankryžą. Pastebėta, kad dabar iš keltų išvažiavusių sunkvežimių vairuotojai sustoja prie išvažiavimų ir eina į „Statoil“ degalinę pirkti vinječių (važiavimo leidimų). Tą problemą būtina spręsti, kad nesusidarytų kamščių prie išvažiavimo. 

CKT papuošė miestą

A.Vaitkus teigė laukiantis, kad iš Jūrų perkėlos kuo greičiau būtų perkelta ir kita keltų linija tarp Klaipėdos ir Kylio uostų.

„Miesto centre sutvarkėme maždaug 20 ha teritoriją. Atsirado galimybė svečiams iš užsienio atplaukus keltu išvažiuoti ne užžėlusiais laukais, kaip iš Jūrų perkėlos, o tvarkinga teritorija per miestą. Klaipėdos centrinis terminalas turi būti kaip galima efektyviau išnaudojamas, todėl būtina jį kuo skubiau užpildyti“, - akcentavo Uosto direkcijos vadovas.

Jis pastebėjo, kad tokio keleivių ir krovinių terminalo, koks pastatytas Klaipėdoje, pavydi daugelio Europos uostų atstovai. Išvydę terminalą Vokietijos uostų vadovų delegacijos nariai kalbėjo, kad CKT yra vienas didžiausių ir moderniausių terminalų Baltijos jūros regione“. Centrinis Klaipėdos terminalas jau papuošė miestą – važiuojant Minijos gatve atsiveria puikūs vaizdai su dideliais jūrų keltais. Patraukliai atrodo ir nauja Minijos gatvės bei Baltijos prospekto sankryža.

„Žinau, kad CKT ieško įvairių alternatyvų, kaip pritraukti naujas keltų laivybos kompanijas į Klaipėdos uostą. Idealu būtų, jei jame tilptų kelios jūrų keltų laivybos kompanijos. Gaila, kad šiuo metu ro ro ir ro pax verslui yra ne pati palankiausia situacija dėl sugriežtintų kuro reikalavimų. Bet manau, kad ES politika bus „nuimti automobilių srautus nuo kelių“ ir skatinti jų gabenimą ekologiškiausiu transportu – jūrų keltais. Tuomet naujas CKT terminalas įgis dar didesnę reikšmę“, - svarstė A.Vaitkus, akcentavęs, kad CKT yra labai svarbi Lietuvos transporto sistemos dalis, o Klaipėdos uostas yra įtrauktas į ES transporto prioritetų tinklą.

Konkurencija išliktų...

Perkėlus visas keltų linijas į Centrinį Klaipėdos terminalą visiškai aišku, kad Jūrų perkėloje ro ro ir ro pax verslo nebeliks. Ar tai būtų nuostolis Klaipėdos uostui? Juo labiau, kad buvo pasigirdę vertinimų, kad CKT turintis padvigubinti Klaipėdos uoste keleivių skaičių iki pusės milijono per metus, o krovinių kiekį iki 6 mln. tonų per metus.

„Pasigirdo diletantiškų pasisakymų apie naujus krovinius ir jūrų keltų linijas, kurie klaidina visuomenę. Primityviai sumaišytos dvi visiškai skirtingos sąvokos – terminalo maksimalus pajėgumas sutapatintas su naujų krovinių ir keleivių srautų atsiradimu. Uosto direkcija pasisako už konkurenciją. Jei atsirastų nauja laivybos kompanija ji galėtų krauti krovinius tame pačiame CKT. Uoste yra ir kitų vietų, kur galima priimti ro ro laivus. Toje pačioje Malkų įlankoje rekonstruojamas pirsas, kur galima švartuoti automobilius iškraunančius laivus“ – pastebėjo A.Vaitkus.

Jo nuomone 46 hektarų ploto Jūrų perkėlos teritoriją galima išnaudoti šešis kartus efektyviau nei tai buvo daroma iki šiol.

„Mums nėra jokio skirtumo, kur kokie laivai plauks. Svarbiau yra tai, kad laisvų teritorijų stokojantis Klaipėdos uostas būtų panaudojamas kaip galima efektyviau. Į mieste arti gyvenamųjų namų esantį CKT iškeliame santykinai švarią jūrų keltų krovą. Jūrų perkėla yra toliau nuo gyvenamųjų namų, todėl ta teritorija gali būti naudojama kitokio tipo kroviniams. Tai įgyvendinus tos teritorijos ekonominis efektas būtų akivaizdus“, - svarstė A.Vaitkus.

Domisi solidus verslas

A.Vaitkus regi dabartinės Jūrų perkėlos reikšmę kuriant uosto pietinėje dalyje naujas uosto verslui palankias teritorijas.

„Šalia Jūrų perkėlos po Kiaulės Nugaros jungties su Smeltės pusiasaliu gali atsirasti nauja apie 50 ha teritorija. Bendra apie 100 ha teritorija su krantinėmis puikiai derėtų su galima suformuoti maždaug pusantro tūkstančio ha gamybos ir logistikos zona pietinėje dalyje. Šie ir kiti siūlymai atsiras Klaipėdos uosto Bendrajame plane, kurį, tikiuosi, pradėsime rengti dar šiais metais“, - atskleidė A.Vaitkus.

Jis vylėsi, kad kaip galima greičiau susiformuos stabili koncerno „Achemos grupė“ vadovybė ir bus galima aiškiau planuoti Jūrų perkėlos ir gretimų teritorijų ateitį. Anot A.Vaitkaus, lengvųjų automobilių HUB-o (paskirstymo centro) kūrimo perspektyvomis domisi japonai. Į naujas teritorijas Klaipėdos uosto pietinėje dalyje žvalgosi kiniečiai. Kinijos verslininkai prie Minsko yra įgiję 10 tūkst. ha logistikos centrų teritoriją ir ieško kelių, kaip per Baltijos jūros uostus gabenti krovinius. Kinijos verslininkai nuosekliai domėjosi Jūrų perkėlos krantinėmis, teritorijos lygiais, privažiavimo keliais, „Draugystės“ geležinkelio stotimi.

„Kiek žinau, „Achemos grupė“ kvietė konsultantus dėl Jūrų perkėlos išvystymo. Manau, kad jau rugsėjį aptarsime labai aiškų tos teritorijos perspektyvų planą. Jei ateitų Kinijos ar Japonijos verslininkai gali būti pačių įvairiausių verslo formų -  nuo bendrų įmonių iki verslo pardavimų“, - minėjo A.Vaitkus.

Jis teigė girdintis kalbas, kad neva Uosto direkcija daranti blogai, kai sutvarko teritorijas ir jas perduoda naudoti kitam verslui, dar blogiau užsieniečiams. O kas čia blogo? „Klaipėdos Smeltės“ pavyzdys rodo, kad pasaulyje žinomo verslo, kaip MSC, atėjimas į naują lygį pakelia visą uostą.

„Reikia tik sveikinti ir ypač tuo atveju, kai jos ateina ne „krapštyti krovinius vienus nuo kitų“, o atsineša naujus krovinius. Pavyzdžiai rodo, kad didelės kompanijos kruopščiai planuoja verslus ir neišleis nė vieno euro, jei nematys perspektyvų“, - akcentavo A.Vaitkus. O perspektyvos Klaipėdos uoste yra. Uostas užsieniečiams jau pristatomas pagal naujus planus, kai jis bus pagilintas iki 17 metrų su perstatytais molais. Iš dalies ir dėl to susidomėjimas Klaipėdos uostu tarp rimtų užsienio kompanijų didėja.