Birželio 26–liepos 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje augo 3 proc. ir siekė 91 eurus.

„Litgrid“ teigimu, sumažėjusias elektros kainas lėmė vėjuoti orai bei išaugusi vėjo energijos gamyba Lietuvoje ir regione – sekmadienį dienos metu elektros kainos šalyje svyravo apie 0 eurų už megavatvalandę (MWh)

„Žinoma kainoms Lietuvoje didelę įtaką turi ir situacija Baltijos jūros regione, o ypatingai Vokietijoje, kur elektros suvartojimas ir generacija yra didžiausi. Vėjo generacija Vokietijoje praėjusią savaitę taip pat sparčiai augo, o savaitgalį dėl generacijos pertekliaus susidarė neeilinė situacija“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 203 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 75 GWh elektros – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo dvigubai iki 25 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių generacija mažėjo 43 proc. iki 19 GWh. Saulės jėgainių ir hidroelektrinių gamyba mažėjo nežymiai ir siekė atitinkamai 20 ir 8 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 27 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.

65 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas mažėjo 1 proc. iki 167 GWh. 67 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 9 proc. iki 29 GWh. 98 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta  į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 2 proc. eksportuoti į Latviją.